Saulės elektrinių rezultatai Lietuvoje pirmąjį ketvirtį: trūko saulės, mažėjo gamyba

Apniukęs dangus ir vien sostinėje vos 5 valandas sausį švietusi saulė šiemet pirmąjį ketvirtį lėmė ir kuklesnius saulės elektrinių gamybos rezultatus. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet sausį–kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, visuose šalies regionuose privačios saulės elektrinės žaliosios elektros pagamino vidutiniškai 40 proc. mažiau.

Reklama

Bendrovės Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas teigia, kad šiais metais apniukusį dangų saulės elektrinių turėtojai pajuto ypač apčiuopiamai.

„Tai neturėtų labai stebinti, nes saulės elektros gamyba yra ypač priklausoma nuo oro sąlygų, o jos šiais metais buvo tokios, kokios buvo. Meteorologams paskaičiavus, kad saulė sausį Vilniuje švietė vos 5 valandas per visą mėnesį, o visoje Lietuvoje jos spindėjimo trukmė sudarė vos 35 proc. sausio normos, stebuklų laukti ir nebuvo verta. Vasaris ir kovas tokio apniukusio sausio kompensuoti nesugebėjo, nors per juos saulės spindėjimas beveik neatsiliko nuo normos. Tuo tarpu antrasis metų ketvirtis rodo, kad saulės elektros generavimas atsigauna“, – sako K. Dryžas.

Laimėtojų nebuvo

Labiausiai, arba 43,9 proc., saulės elektrinių apsukos šiemet pirmąjį ketvirtį sumažėjo Panevėžio regione. Nedaug nuo jo atsiliko ir Vilniaus kraštas, kur saulės elektrinės palyginamuoju laikotarpiu elektros pagamino 43,4 proc. mažiau. Saulės neturėjo ir Kaunas, kur saulės elektros buvo pagaminta 41,5 proc. mažiau.

„Saulės spindėjimo trukmės antirekordą pasiekęs Vilnius išsiskyrė tarp šalies miestų, tačiau, bendrai vertinant, saulės spindulių trūko visoje Lietuvoje. Kaip nesant vėjo arba jam būnant pernelyg silpnam nesisuka vėjo jėgainės, taip ir saulės spindėjimas tiesiogiai lemia saulės energijos gamybos apimtis. Tokie etapai yra momentiniai, netipiški, ką pažymi ir meteorologai, kadangi buvusiam saulės sausio antirekordui sumušti prireikė net 39 metų. Negana to, vasarį saulė švietė irgi žemiau mėnesio normos, dangus iš esmės nušvito tik kovą“, – pastebi pašnekovas.

Sausį–kovą Šiaulių regione elektros gamyba saulės elektrinėse sumažėjo 37,9 proc., o Klaipėdos – 37,7 proc.

Anot K. Dryžo, kartu su kovu saulės spindėjimo trukmė apčiuopiamai išaugo, nes šiltasis metų laikas paprastai pasižymi saulės gausa, todėl elektrinių generavimo apimčių padidėjimą jų turėtojai jau pajuto. Vis tik šiemet kovo mėnesį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros gamyba buvo beveik perpus mažesnė.

Daugiausiai kilovatvalandžių – Klaipėdoje

Nepaisant saulės trūkumo, Klaipėdoje esančių saulės elektrinių savininkai galėjo džiaugtis jų efektyvumu pagal pagamintas kilovatvalandes (kWh) vienam kilovatui. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį Klaipėdoje veikiančioje privačioje saulės elektrinėje buvo pagaminta daugiausiai, arba 135,6 kWh, vienam kilovatui. Tokio saulės elektrinių efektyvumo nepavyko aplenkti esančioms kituose šalies regionuose.

Visgi, anot eksperto, pagal šį rodiklį turėjo kuo pasidžiaugti ir saulės elektrinių savininkai kituose šalies regionuose. Kaune viena iš stebimų saulės elektrinių metų pradžioje pagamino 119,8 kWh vienam kilovatui. Vilniuje daugiausiai buvo pagaminta 110,3 kWh elektros kilovatui, Šiauliuose – 106 kWh vienam kilovatui, o Panevėžyje – beveik 100,5 kWh elektros vienam kilovatui.

„Šis gamybos efektyvumo rodiklis mums padeda sekti ir vertinti diegiamų technologijų gebėjimą maksimaliai išnaudoti saulės energiją elektros gamybai. Tai leidžia akivaizdžiai įsitikinti, jog saulės elektrinės gebėjo pagauti ir tas retas akimirkas, kai saulė sugebėjo bent truputį prasiskverbti pro debesis ir pradėjo pildyti savo šių metų elektros generavimo sąskaitą“, – sako K. Dryžas.