Skaitmeninio konkurencingumo reitinge Lietuva šoktelėjo į 22 vietą – pirmaujame tarp Baltijos šalių

2024 metais paskelbtame pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo reitinge IMD Lietuva pašoko per 6 pozicijas ir užėmė 22 vietą iš 67 vertintų valstybių. Mūsų šalis įsitvirtina tarp Baltijos šalių lyderių, pranokdama Estiją ir Latvija, o geriausiai Lietuva vertinama pasiruošimo ateičiai kategorijoje – net 17 vieta.

Reklama

„Lietuvos skaitmenizacija vyksta sparčiu tempu ir matome, kad per metus ženkliai pagerėjo šalies vertinimas visose kategorijose. Pasaulinė bendruomenė pastebi Lietuvos pasirengimą ateities iššūkiams, verslo atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti“. Tai yra stiprioji mūsų ekonomikos pusė, kuri išskiria mus iš kitų Baltijos valstybių, – teigia Kotryna Tamoševičienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Šių metų IMD reitinge Lietuva aplenkė Estiją, kuri nukrito iš 18 į 24 vietą. Latvija taip pat pagerino savo poziciją, pakilo iš 40 į 38 vietą. 2024 m. indekse karaliauja Singapūras, Šveicarija ir Danija, o Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios pernai užėmė pirmąją poziciją, šiemet nukrito į ketvirtąją vietą.

Talentai vertinami gerai

Kaip teigia K. Tamoševičienė, lyginant Baltijos valstybes, matyti, kad Estijos pozicijos pernai prastėjo ten, kur Lietuvos stiebėsi sparčiausiai – būtent pasirengimo ateičiai kategorijoje. Apklausę verslo lyderius, IMD tyrėjai padarė išvadą, kad Lietuvoje geriau negu Estijoje vertinamas verslo judrumas (angl. business agility), taip pat – tolerancija verslo rizikai.

„Iš kitos pusės reikia pripažinti, kad Estija išlieka lydere valstybės sektoriaus kibernetinio saugumo pajėgumų ir skaitmeninių viešųjų paslaugų srityse, nors ir čia Lietuva vertinama pažangiai“, – pastebi K. Tamoševičienė. IMD reitinge pagal valstybės sektoriaus kibernetinio saugumo pajėgumus Lietuvai skirta 10 vieta, o pagal skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybę – 21 vieta.

„Galime pasidžiaugti, kad žinių kategorijoje Lietuva užima 23 vietą. Iš subkategorijų geriausiai vertinami mūsų talentai – 21 vieta, o nuo jų nedaug atsilieka ir mokymai bei edukacija – 24 vieta“, – teigia K. Tamoševičienė. Vertinant technologijų kategoriją, Lietuvai skirta 28 vieta.

Švietimui trūksta robotikos

Tarp Lietuvos skaitmeninį konkurencingumą ribojančių veiksnių reitingo sudarytojai silpnokai vertino robotikos panaudojimą švietimo institucijos.

„Reitingų sudarytojai pabrėžia, kad Lietuva turi stiprių talentų, bet ateityje gali kilti iššūkių pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Mums reikėtų siekti didinti aukštą specializaciją besirenkančių užsienio studentų ir darbuotojų skaičių“, – sako K. Tamoševičienė.

Ekspertės nuomone, šias problemas galėtų spręsti aiški ir kryptinga šalies strategija bei racionalus investavimas į vadinamuosius Sumaniosios specializacijos prioritetus. Tarp jų – sveikatos mokslai ir biotechnologijos, gamyba bei informacinių ryšių ir technologijų sektorius. K. Tamoševičienės teigimu, fokusuotas valstybės investavimas į šias sritis galėtų duoti aukštą pridėtinę vertę ateityje ir tapti raktu į Lietuvos ekonomikos sėkmę.

Pasaulinį IMD skaitmeninio konkurencingumo reitingą nuo 2017 metų skelbia Šveicarijoje įsikūręs Tarptautinis vadybos institutas (IMD). Pagrindinį dėmesį IMD skiria inovacijų ir konkurencingumo studijoms, o vienas iš svarbių jų tikslų – padėti šalims ir įmonėms įvertinti savo gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių technologinių sąlygų. Kasmet IMD pateikia vertinimą ir įžvalgas apie šalių pažangą skaitmeninių inovacijų srityje, skatindamas gerąsias praktikas bei inovatyvius sprendimus.