Statant statinį dalyvauja daugiau negu vienas rangovas? Statytojas privalės paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja reikšmingas pokytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio nuostatose. Jeigu statant statinį dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, DSSĮ 15 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai įtvirtinama statytojo (užsakovo), statinio statybos valdytojo pareiga paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius ir užtikrinti, kad būtų vykdomos jų pareigos ir įgyvendinami reikalavimai, nustatyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose.

Reklama

Anot Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Sauliaus Balčiūno, darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys privalo atsižvelgti į saugos ir sveikatos koordinatorių nurodymus. DSSĮ 46 straipsnis papildytas 5 dalimi, kurioje įtvirtinta statytojo (užsakovo), statinio statybos valdytojo, saugos ir sveikatos koordinatoriaus, kurie savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir dėl to neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsakomybė. Šie asmenys bus traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančią redakciją – 96 straipsnio 3 dalį („Darbuotojų saugos ir sveikatos statybvietėse norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų“).

„Saugos ir sveikatos koordinatorius traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai statybvietės tikrinimo metu nustatomi Nuostatų 14 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimai, – akcentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas. – Statytojas (užsakovas), statinio statybos valdytojas traukiami administracinėn atsakomybėn, kai statant statinį dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, įskaitant ir savarankiškai dirbančius asmenis, ir nėra paskirtas saugos ir sveikatos koordinatorius.“

S. Balčiūnas pabrėžia, kad minėtos DSSĮ 15 straipsnio 1 ir 46 straipsnio 5 dalių nuostatos įtvirtina statytojo (užsakovo), statinio statybos valdytojo subsidiarią atsakomybę – statytojas fizinis asmuo, juridinių asmenų vadovai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, kai statybvietėje identifikuojami DSS teisės aktų pažeidimai, tačiau konstatuojama, kad nėra paskirti atsakingi už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą subjektai, pavyzdžiui, kai statyba vykdoma rangos būdu ir nepaskirtas už visų statinių statybą atsakingas rangovas, statybos vadovas, statybos darbų vadovas ir pan.

„Į šiuos reglamentavimo pakeitimus ypatingą dėmesį turėtų atkreipti individualių namų savininkai statytojai, kurie naudojasi savarankiškai dirbančių asmenų paslaugomis, – pažymi vyriausiasis darbo inspektorius. – Jei statant individualų gyvenamąjį namą statybos procese dalyvauja daugiau nei vienas savarankiškai dirbantis asmuo (rangovas), savininkui (statytojui) atsiranda prievolė paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių, o to nevykdant statytojas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, nepaskyrus koordinatoriaus, statytojui atsiranda pareiga bei atsakomybė už tinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi (įgyvendinimą) statybvietėje“.

Taip pat reglamentavimo pakeitimai yra aktualūs ir potencialiai pavojingų įrenginių savininkams – tiek fiziniams, tiek – juridiniams asmenims.

ANK 471 straipsnio 4 dalies pakeitimai įtvirtina administracinę atsakomybę, taikytiną potencialiai pavojingų įrenginių savininkams, kurie eksploatuoja įrenginius nesudarę sutarties su akredituotąja potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga dėl potencialiai pavojingo įrenginio techninės būklės tikrinimo.

S. Balčiūnas pabrėžia, kad pakeitus ANK 471 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė bus taikytina ir subjektams, kurie atlieka nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, tačiau neturi reikiamos kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių, arba reikiamos įrangos, prietaisų ir priemonių ar neapsidraudę civilinės atsakomybės draudimu arba turimo civilinės atsakomybės draudimo suma yra mažesnė už nustatytą minimaliąją šio draudimo sumą. „Taigi potencialiai pavojingo įrenginio savininkas fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas papildomai, be jau dabar įtvirtintų pagrindų, galės būti traukiami administracinėn atsakomybėm, kai nebus sudarę sutarties su akredituota įstaiga dėl potencialiai pavojingo įrenginio techninės būklės tikrinimo, nors ir potencialiai pavojingo įrenginio būklės tikrinimo terminai nebus uždelsti, ar atliks nuolatinės priežiūros funkcijas neapsidraudę šios veiklos civilinės atsakomybės draudimu“, – gresiančią atsakomybę plačiau paaiškina S. Balčiūnas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas akcentuoja, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 291 straipsnio nuostatomis, draudėjas fizinis asmuo, kuriam įsiteisėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje, arba draudėjas juridinis asmuo, kurio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui įsiteisėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar rastis kitų sunkių padarinių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojančioje redakcijoje – 96 straipsnio 4 dalis), mokės nustatyto dydžio papildomą vienkartinę įmoką (nuo 3 iki 9 MMA).

Paminėtina, kad atsakingų asmenų ar subjektų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 4 dalį kriterijai (nustatyti pažeidimai) yra analogiški įmonių priskyrimo aukštesnei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei nustatytiems kriterijams (VDI įmonių tikrinimo klausimynų „DSS teisės aktų pažeidimai, pagal kuriuos įmonės priskiriamos konkrečiai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupei“ dalis).