Paskelbta
3 metai prieš-
Besikeičiantis klimatas Lietuvoje įmones verčia ieškoti nestandartinių sprendimų, leidžiančių skaitmeniniu būdu stebėti temperatūros ar drėgmės pokyčius bei skubiai reaguoti į galimą stichijų poveikį. „Telia“ daiktų interneto sprendimai per tropinio karščio bangas šią vasarą saugojo „DPD Lietuva“ maistų ir vaistų siuntas nuo perkaitimo, o už Vilniaus želdinius atsakingai „Stebulei“ padėjo laiku palaistyti miesto augalus. Ekspertai sako, kad esame didžiulio daiktų interneto proveržio išvakarėse.
„Telia“ verslo klientų vadovas Daniel Karpovič sako, kad daiktų interneto sprendimai įgauna pagreitį ir įmonės išbando technologijas ten, kur iki šiol žmogus buvo bejėgis prisiliesti ir gauti reikiamos informacijos.
Pasak D. Karpovičiaus, daiktų interneto (angl. Narrowband Internet of Things, NB IoT) technologiją galima panaudoti bet kuriame verslo sektoriuje. „Išmanieji jutikliai veikia praktiškai bet kur, kad ir giliai po žeme, pavyzdžiui, statybų bendrovėms kuriami specialūs NB IoT davikliai, kurie, įmaišyti į betono skiedinį, praneša apie tai, kaip jis kietėja, taigi, ši technologija leidžia kurti naujos kartos paslaugas“, – sako D. Karpovič.
Krovinių temperatūros priežiūra – realiu laiku
Pasak D. Karpovič, šią vasarą naujos kartos daiktų interneto technologijas (NB-IoT) pritaikė logistikos ir krovinių pervežimo bendrovė „DPD Lietuva“. Siuntų pristatymo lyderė Lietuvoje daiktų interneto technologija išsprendė problemą, kaip nuolat stebėti bei fiksuoti aukštos rizikos krovinių temperatūrą, nenaudojant jokių laidų ar sudėtingų įrangos montavimų, kurios pagalba realiuoju laiku gali būti perduodami duomenys apie neįprastus temperatūros nuokrypius.
Tai ypač aktualu gabenant vaistus ar maistą, nes būtina laikytis saugumo bei kokybės standartų ir stebėti siuntos temperatūros režimą visos pristatymo kelionės metu. Sunkvežimiuose įmontuoti daugiau nei 200 IoT įrenginių buvo kruopščiai patikrinti metrologiškai. DPD ne tik stebi, kad aukštos rizikos krovinių temperatūra atitiktų numatytą, bet ir gali operatyviai pateikti tikslias bei detalias ataskaitas klientams, o ištikus nenumatytiems temperatūros pokyčiams bus informuoti realiuoju laiku.
„Tai verslui atveria daugiau galimybių. Siuntos jau keliaują po visą Lietuvą, tad daiktų interneto tinklas puikiai išbandytas, o jutiklius, prireikus, lengva pakeisti“, – teigia „DPD Lietuva“ operacijų direktorius Deividas Šimėnas.
Bendrovė į savo verslo valdymo sistemas integravo „Telia“ kartu su partneriu pateiktą temperatūros pokyčių stebėjimo sprendimą, kuris gali veikti iki dešimties ar daugiau metų naudojant tik baterijų energiją. Pateiktas sprendimas leidžia informaciją apie pokyčius gauti trumposiomis žinutėmis, elektroniniu paštu arba prisijungus prie sprendimo platformos per interneto naršyklę. Toks lankstumas padeda DPD darbuotojams užkirsti kelią galimoms problemoms ir pateikti DPD paslaugų kokybę pagrindinčias ataskaitas.
Želdynai patys praneša, kada juos reikia laistyti
Kitas plačias galimybes atveriantis atvejis – įmonės „Stebulė“ sprendimas pasitelkus NB IoT technologiją matuoti, ar želdiniams pakanka drėgmės. Įmonė formuoja miestų teritorijų kraštovaizdžius, įdėmiai stebi, ar augalai tinkamai laistomi – karštomis dienomis tai reikia daryti dažniau, vėsesnėmis kyla pavojus perlaistyti. Nerimui neliks priežasčių – nuo šiol naudojant NB IoT technologiją, „Stebulei“ bus paprasta valdyti dirvožemio drėgmę, nes apie tai praneš įkasti specialūs jutikliai.
„Tokį proceso valdymą vadiname „protinguoju“, nes jis leidžia augti ir mūsų įmonei, ir klientui. Tai didelis žingsnis vykdant augalų priežiūros paslaugų kontrolę, nes situaciją galima stebėti nuotoliniu būdu“, – teigia „Stebulės“ administratorius Tomas Jonuška.
Vilniuje jau yra sumontuoti pirmi dešimt dirvožemio drėgmės jutiklių. Tai padės 30 metų patirtį augalų priežiūroje turinčiai įmonei optimizuoti darbų apimtis, mažinti išlaidas, tačiau svarbiausia – užtikrinti, kad gamtos turtai būtų naudojami efektyviai. Ši technologija tarnaus miestiečiams ir padės efektyviau išnaudoti žemės išteklius, tai yra vandenį.
Dar daugiau galimybių
Daiktų internetas leidžia valdyti, optimizuoti ir automatizuoti procesus, efektyviau naudoti įmonių, visuomenės ir gamtos išteklius. Ši duomenų perdavimo technologija tinka įvairiems jutikliams: vandens, oro taršos, ugnies, judesio, todėl jos pritaikymo galimybės itin plačios, o svarbiausia, kad technologija yra ypatingai energetiškai efektyvi ir jai pakanka tik baterijos, kad užtikrintų dešimties ar daugiau metų įrenginio tarnavimo trukmę.
Daiktų internetas galėtų pagerinti sveikatos apsaugą, nes leidžia sparčiai rinkti bei apdoroti duomenis iš medicinos įrangos, nešiojamų įrenginių, o tai palengvintų diagnostiką ir gydymą, sumažintų išlaidas. NB IoT technologija gali padėti optimizuoti šildymo kaštus, kad be reikalo nebūtų kaitinamos tuščios patalpos. Žemės ūkis jutiklius gali naudoti spręsdamas, kada tinkamiausia sėti bei tręšti.
„Jei automobiliai komunikuotų vieni su kitais, eismas galėtų tapti efektyvesnis, sumažėtų spūsčių. Tai taps aktualu plintant autonominėms transporto priemonėms. Greitėjant technologinei pažangai, galimybių išnaudoti daiktų internetą tik daugės“, – sako „Telia“ verslo klientų vadovas D. Karpovič.
Taline aptarta 5G ryšio plėtra „Via Baltica“ transporto koridoriuje
„Telia Lietuva“ planuoja atleisti iki 85 darbuotojų ir sukurti 12 naujų pozicijų
Sukčių arsenalas senka: apgaulingų skambučių skaičius smuko dešimtis kartų
„Telia“ ir „Eurocash1“ daugiau nei 1000 bankomatų Baltijos šalyse sujungė į IoT tinklą
„Telia“ baigė pirmąjį duomenų centro statybų etapą – pajėgumai padvigubės
Kaip planuoti IT biudžetą, kad verslas nesustotų?
„Telia“ į mobilųjį tinklą investuoja 7,1 mln. eurų: plės ir modernizuos beveik 500 bazinių stočių
DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu – įvardijo šansą Lietuvai
Karšti orai gali sugadinti siuntą paštomate: kaip apsaugoti vaistus, kosmetiką ir elektroniką



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Susisiekimo ministerija siūlo keisti elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių naudojimo taisykles. Spalio 26 d. „Lietuvos ryto“ televizijos paskelbtame pranešime...
„Facebook“, „Instagram“ ir kitus skaitmeninius produktus valdanti „Meta“ spalio 26 d. pristatė iki 95 mlrd. JAV dolerių siekiantį kapitalo pritraukimo...
„Anthropic“ IPO dokumentuose atskleidė saugumo incidentų, įvykusių testuojant pažangius dirbtinio intelekto modelius, ir mėnesį trukusią naujo modelio mokymo pauzę. Informacija...
Spalio 26 d. JAV biržose sustiprėjo susidomėjimas dirbtinio intelekto bendrovėmis. Investuotojų dėmesį patraukė „Anthropic“ paviešinti IPO dokumentai ir galimas naujas...
Didžiausia Lietuvos jūrinės inžinerijos įmonių grupė „Vakarų laivų gamykla“ Klaipėdoje stato naują plūdrųjį doką. Projektas kartu apima su dokų eksploatavimu...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...