Paskelbta
3 metai prieš-
Negalią turintiems žmonėms integracija į darbo rinką lieka dideliu iššūkiu, kurį išspręsti galima tik bendromis valstybės, verslo ir pačių žmonių su negalia pastangomis, įsitikinusi regos negalią turinti gerumo fondo „ne apie mane“ įkūrėja Ieva Krivickaitė. Žmonės dažnai negali įsidarbinti ir dėl to, kad įmonės paprasčiausiai bijo kur nors suklysti. Tačiau supratimas, kaip bendrauti ir elgtis su regėjimo negalią turinčiais darbuotojais bei klientais, situaciją gali iš esmės pakeisti. Tą I. Krivickaitė jau bando padaryti tapusi bendrovės „Telia“ įtraukties ambasadore.
Darbdaviams dar trūksta žinių
I. Krivickaitės manymu, Lietuvoje įtraukties klausimais dar nesulaukia pakankamo dėmesio ir dar yra nemažai darbų, kuriuos šioje srityje reikia nuveikti – pradedant viešųjų patalpų pritaikymu žmonėms su fizine negalia, miesto infrastruktūros sprendimų, skirtų žmonėms su regėjimo sutrikimais, diegimu ir baigiant kasdienių skaitmeninių paslaugų bei produktų prieinamumo didinimu.
„Su infrastruktūros ir paslaugų pritaikomumu glaudžiai susijęs ir negalią turinčių žmonių užimtumo klausimas. Nors tikslių duomenų nėra, mano žiniomis, apie 70 proc. silpnaregių ir neregių neturi darbo. Net ir turėdami reikiamas kompetencijas šie žmonės dažnai negali įsidarbintu paprasčiausiai dėl to, kad įmonės dar nėra linkusios įdėti pastangų pritaikant savo darbo vietas skirtingiems žmonių poreikiams. Didžioji dalis programinės įrangos ir internetinių platformų nėra pritaikytos neregiams. Be to, įmonėms trūksta žinių, kaip bendrauti ir elgtis su regėjimo negalią turinčiais darbuotojais bei klientais. Darbdaviai dažnai tiesiog nežino regėjimo sutrikimus turinčių žmonių galimybių ar paprasčiausiai bijo suklysti“, – sako I. Krivickaitė.
Svarbu žmonėms su negalia atverti daugiau galimybių
„Telia“ įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė sako, kad bendrovė nusprendė nelaukti, kol po kelių metų įsigalios Europos Sąjungos prieinamumo direktyva, ir siekia savo iniciatyva prisidėti prie pokyčių kuriant negalią turintiems žmonėms palankesnę darbo aplinką ir jų poreikiams pritaikant pilnaverčiam gyvenimui svarbias paslaugas ir produktus.
„Pažangi ir solidari visuomenė į priekį judėti gali tik tuomet, kai visi jos nariai, nepriklausomai nuo turimų negalių, turi galimybes realizuoti save, pilnavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir naudotis šiuolaikinių technologijų suteikiamais privalumais. Būdami pirmaujančia telekomunikacijų bendrove šalyje norime jungti žmones, kurti bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes, o savo socialinės atsakomybės ir įtraukties principus įtvirtinti pačioje savo veiklos šerdyje. Didinant įtrauktį įmonėje ir visuomenėje svarbus kiekvienas žingsnelis. Juos žengiame su savo įtraukties ambasadorių pagalbą, kuri mums yra labai reikšminga“, – sako J. Markeliūnė.
Pastangos didinant įtrauktį turi būti nuolatinės
J. Markeliūnė pasakoja, kad bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) profesionalais ir pačiais neįgaliaisiais, įmonė išbandė savo interneto svetainę ir „Telia Play“ programėlę bei nustatė prioritetus, ką reikėtų pakeisti, kad jos taptų labiau prieinamos regėjimo negalią turintiems žmonėms. Bendrovė taip pat pradėjo darbuotojų mokymus, kaip aptarnauti žmones su skirtingomis negaliomis. Šiuose mokymuose dalyvauja įmonės inžinieriai, skambučių centro ir salonų darbuotojai.
„Esame įdarbinę nemažai negalią turinčių darbuotojų ir jų poreikiams pritaikę darbo vietas. Be to, nuo šio rudens savanoriai „Telia“ darbuotojai moko 14 žmonių su negalia grupę kompiuterinio raštingumo ir kitų įgūdžių, kurie yra reikalingi norint įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau suprantame, kad pastangos šioje srityje turi būti tęstinės ir neapsiriboti pavienėmis iniciatyvomis. Siekiame, kad įtraukties principai mūsų organizacijoje būtų taikomi nuosekliai ir visais lygmenimis – nuo atviros organizacinės kultūros puoselėjimo ir įtraukties siekių įtvirtinimo bendrovės politikoje iki praktinių klausimų sprendimo ir nuolatinio neįgaliųjų darbo aplinkos gerinimo“, – sako J. Markeliūnė.
Savo ruožtu I. Krivickaitė sako, kad turint regėjimo negalią kliūtys tiek kelyje link pilnaverčio gyvenimo, tiek kelyje tiesiogine ta žodžio prasme yra labai didelės. Tačiau, įtraukties ambasadorės įsitikinimu, svarbu patiems tikėti, kad jos yra įveikiamos ir kasdien stengtis tai padaryti. Tuomet tuo, kad pokyčiai įmanomi, patiki ir aplinkiniai.
Tapo įtraukties ambasadore
I. Krivickaitė sako, kad ją maloniai nustebino bendrovės „Telia“ pastangos didinti regėjimo negalią turinčių žmonių įtrauktį. Bendrovė darbuotojams organizuoja specialius mokymus, kaip atsižvelgti į regėjimo sutrikimus turinčių kolegų ir klientų poreikius. Šiuos mokymus veda žmonės su negalia. Didžiausia telekomunikacijų bendrovė šalyje taip pat siekia negalią turintiems žmonėms pritaikyti savo skaitmenines platformas ir produktus.
„Dažnai panašios iniciatyvos gimsta iš asmeninės patirties – kažkam, kas turi artimą su negalia. „Telia“ komanda ėmėsi veiksmų tokios asmeninės patirties neturėdama, tačiau su dideliu užsidegimu suprasti. Man tai atrodo išties jautru ir kelia nuostabą. Tame matau daug prasmės ir jaučiu dėkingumą“, – sako I. Krivickaitė.
„Telia“ į mobilųjį tinklą investuoja 7,1 mln. eurų: plės ir modernizuos beveik 500 bazinių stočių
DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu – įvardijo šansą Lietuvai
„Telia” už beveik 10 mln. eurų įsigijo dažnių 5G tinklui
Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje
Bitė Lietuva: kuo skiriasi nuo „Telia“ ir „Tele2“?
Telia Lietuva: paslaugos, darbuotojų atlyginimai ir ateities planai
„Telia“ pradeda 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas: Lietuvai – daugiau skaitmeninės nepriklausomybės
Kas pasirūpins jūsų pensija: jūs ar jūsų darbdavys?
Pasaulinis įvertinimas: „Telia“ tarp 4 proc. geriausiai klimatą valdančių įmonių






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...