Tvarumas versle: strateginė būtinybė ar privalomas įsipareigojimas?

Pasibaigus 29-ajai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP28), kurioje pasaulio šalys sutarė įtvirtinti ambicingesnius Paryžiaus susitarimo tikslus, tvarumas tampa neišvengiamu žaidimo taisyklių pokyčiu ne tik politikos, bet ir verslo sektoriuje. Vyriausybės ir tarptautinės organizacijos ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o atsakomybė už pokyčius vis dažniau gula ir ant verslo pečių. „Telia“ tyrimas rodo, kad didžiosios įmonės supranta didėjančią joms krentančią atsakomybę ir tvarumą įtvirtina kaip strateginę kryptį. Vis griežtesni reikalavimai ir rinkos spaudimas nepalieka pasirinkimo: prisitaikyti arba užleisti vietą konkurentams.

Reklama

Jau ne rinkodaros skyriaus klausimas

„Telia“ atlikta apklausa parodė, kad absoliuti dauguma – 84 proc. – stambių Lietuvos įmonių ne tik atidžiai seka tvarumo reikalavimų bei teisės aktų pokyčius, bet ir vis didesnį dėmesį skiria tvariai tiekėjų bei partnerių veiklai. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių bendrovių jau yra išsigryninusios esmines tvarumo sritis ir jas verslo strategijoje laiko prioritetinėmis.

Tokių duomenų kontekste „Telia Lietuva“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė pastebi poslinkį pačiame verslo požiūryje į tvarumą – nuo siauro, į pavienes aplinkosaugines iniciatyvas orientuoto, suvokimo judama link tvarumo integravimo į pačių verslo procesų šerdį.

„Tvarumas keliamas į vadovų ir valdybos susitikimų kambarius ir nėra paliekamas kaip tiesiog dar viena tema rinkodaros ir komunikacijos skyriams. Tai išties sveikintina tendencija, kurią skatina tiek griežtėjantys reguliuojančių institucijų reikalavimai, tiek investuotojų, įmonių klientų bei partnerių dėmesys verslo aplinkosaugos, socialiniams ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG) aspektams. Pamažu įsisąmoninama, kad tvarumas yra neišvengiamas ir į šią sritį būtina žiūrėti rimtai“, – sako A. Žėkienė.

Nebūsi tvarus – nebūsi konkurencingas

Atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad 63 proc. stambių Lietuvos įmonių tvarumą laiko savo verslo strategijos dalimi, o panašiai tiek kompanijų siekia atsižvelgti į visus ESG aspektus – tiek aplinkosauginius, tiek socialinius ir valdysenos. Anot A. Žėkienės, tai reiškia, kad ši sritis versle tampa vis svarbesne.

„Įmonės išmoksta matyti platesnį paveikslą. Vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik savo pačių, bet ir visos tiekimo grandinės tvarumui: didėja spaudimas įmonių tiekėjams ir partneriams, o tai dar labiau prisideda prie tvarumo, kaip esminės verslo dimensijos, iškilimo. Jau dabar daugelyje sektorių neatitinkant tiekėjų elgesio kodeksų ar neteikiant tvarumo ataskaitų tampa sudėtinga plėtoti verslo partnerystes, išlaikyti konkurencingumą ir gauti užsakymus. Tad įmonėms būtina investuoti į tvarumo dedamųjų integravimą į visas verslo veiklas“, – pažymi A. Žėkienė.

Rinka spaudžia pasitempti

Anot A. Žėkienės, „Telia“ jau ne vienerius metus nuosekliai dirba kartu su partneriais ir tiekėjais siekdama stiprinti tvarumo valdyseną jų organizacijose. Bendradarbiavimą su partneriais bendrovė grindžia ne tik abipusės naudos, bet ir bendru įsipareigojimų tvarumo srityje supratimu.

„Pradedame nuo savęs, tačiau vis aukščiau tvarumo kartelę keliame ir savo tiekėjams. Tuo pačiu ir patys jaučiame augantį savo verslo klientų dėmesį tvarumui. Įmonėms vis svarbiau bendradarbiauti su tais partneriais, kurie laikosi aukštų tvarumo standartų. Matome tendenciją – spaudimo daugėja kiekvienoje vertės grandinės dalyje, o tai skatina įmones imtis aktyvesnių veiksmų siekiant mažinti savo poveikį aplinkai, užtikrinti darbuotojų ir kitų interesų grupių gerovę bei rūpintis kompanijos veiklos stabilumu ir tęstinumu. Tokiu būdu judama nuo tvarumo, kaip pasirinkimo ar geros valios išraiškos, prie tvarumo integravimo visuose organizacijos procesuose ir veiklos srityse“, – sako A. Žėkienė.

Svarbi tvarumo dedamoji – kibernetinis saugumas

Ir nors tvarumo sąvoka daugelyje įmonių plečiasi ir apima vis daugiau skirtingų aspektų, Lietuvoje ji dar labiausiai siejama su aplinkosaugos sritimi. Pastangos joje dažnai apsiriboja tiesioginių CO2 emisijų ar kitos taršos mažinimu. Pavyzdžiui, tik 21 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos įmonių tvarumą sieja su kibernetiniu saugumu, nors, A. Žėkienės teigimu, šiandien siekiant užtikrinti organizacijų tvarumą, būtinas tvarumo ir saugumo komandų bendradarbiavimas.

„Tvarumas, be visa ko, yra susijęs su įmonės gebėjimu išlikti atsparia įvairioms grėsmėms, įskaitant kibernetines atakas ir duomenų praradimą. Kalbant apie atsakingą įmonės valdymą, reikia galvoti ir apie kibernetiniam saugumui užtikrinti skirtus veiksmus. Kompiuterinių sistemų ir duomenų naudojimas, skaitmenizacija, šiandien apima daugelį bet kurios organizacijos veiklos sričių. Dėl to kibernetinio saugumo užtikrinimas tampa kritiniu daugelyje įmonės procesų – pradedant verslo valdymo sistemų saugumo užtikrinimu, asmens duomenų ir privatumo apsaugojimu ir baigiant technologijomis grįsta energetine transformacija bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo pastangomis“, – sako „Telia“ tvarumo vadovė.

Tvarumo kelyje netrūksta iššūkių

Anot A. Žėkienės, nors įmonių veikla ir valdymas vis labiau sukasi aplink tvarumo ašį, verslams siekiant įtvirtinti tvarumo principus praktikoje vis dar kyla nemažai iššūkių. Vienas iš jų – spartūs pokyčiai tvarumo reglamentavime. Įmonėms tenka nuolatos sekti ir domėtis naujausiais tvarumo reikalavimais jų veiklos sektoriuje, o tai daryti nebūtinai yra paprasta.

„Kadangi tvarumo srityje turime išties nemažai patirties, daug gerųjų praktikų perėmėme iš tvarumo kolegų Skandinavijoje, todėl rinkoje siekiame dalintis žiniomis ir konsultuoti klientus tvarumo klausimais. Taip pat dedame pastangas ir siekiame didinti bendrą visuomenės suvokimą socialinės atsakomybės – įtraukties ar saugaus naudojimosi internetu – klausimais. Tai yra mūsų, kaip didžiausios telekomunikacijų įmonės Lietuvoje atsakomybė“, – sako A. Žėkienė.

Kalbėdama apie verslo tvarumo didinimo iššūkius ekspertė kaip vienus didžiausių išskiria finansų ir kitų reikiamų resursų ribotumą. Tvarumo inciatyvos neretai reikalauja nemenkų finansinių investicijų, kurias sau gali leisti ne visos įmonės. Visgi šie resursai, A. Žėkienės įsitikinimu, taps būtini, todėl apie ateitį galvojančioms įmonėms svarbu iš anksto planuoti tvarumo iniciatyvų įgyvendinimui reikalingus resursus. Taip, kaip šiandien daugeliui įmonių jau yra įprasta planuoti IT biudžetus, taip tampa neįmanoma veikti be investicijų į tvarumo projektus. Bėgti nuo šios realybės nėra prasmės – svarbu prie jos prisitaikyti.