Valstybės pinigai vienoje vietoje: pradedami konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemos diegimo darbai

Pradedami valstybės iždo sistemos, kurioje centralizuotai bus administruojamos biudžetinių ir viešųjų įstaigų sąskaitos, sukūrimo darbai. Šiandien įsigalioja Finansų ministerijos ir UAB „Forbis“ pasirašyta sutartis dėl Vieningos iždo sąskaitos informacinės sistemos (VIKSVA) sukūrimo ir įdiegimo. Planuojama, kad pirmosios įstaigos ja galės naudotis nuo 2023 m. vidurio. Tokios sistemos sukūrimas leis valstybės pinigus valdyti racionaliau ir efektyviau – panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas.

Reklama

Įdiegus VIKSVA, biudžetinių įstaigų, dalies viešųjų įstaigų ir kitų subjektų sąskaitos bus atidarytos valstybės ižde, t.y., valstybės iždas biudžetinėms įstaigoms ir kt. subjektams teiks sąskaitų tvarkymo, mokėjimo operacijų vykdymo, valiutos keitimo, mokėjimo infrastruktūros prieigos priemonių teikimo paslaugas.

Šiuo metu biudžetinės įstaigos naudojasi komercinių bankų paslaugomis – darbas su skirtingais bankais reikalauja tiek žmogiškųjų, tiek piniginių resursų, o po skirtingas sąskaitas išskirstytos lėšos yra mažiau efektyviai valdomos.

„Įdiegus naująją sistemą ir valstybės ižde centralizuotai valdant valstybės finansinius išteklius bus sudaryta galimybė taikyti vienodus kredito rizikos, likvidumo valdymo, finansavimo ir lėšų kontrolės standartus viešajame sektoriuje, didės atsiskaitymų operatyvumas“, – teigia VIKSVOS diegimo projekto vadovė, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė.

Diegiama naujoji sistema palies beveik 500 įstaigų, kuriose su elektronine bankininkyste ir mokėjimo operacijomis dirba apie 1900 darbuotojų. Centralizuotai administruojant įstaigų sąskaitas, bus ne tik mažinamos su tuo susijusias sąnaudos, bet ir racionaliau naudojami žmogiškieji resursai. Vietoj kelių skirtingų bankinių sistemų darbuotojai jungsis prie vienos Finansų ministerijos valdomos sistemos, taigi, sumažės darbo laiko sąnaudos, skirtos bankinių sistemų integracijai, su mokėjimo paslaugomis susijusiems viešiesiems pirkimams, sąskaitų administravimui, patiems mokėjimų pavedimams atlikti ir pan.

Planuojama, kad pirmosios įstaigos naujosios sistemos privalumais galės pradėti naudotis nuo 2023 m. vidurio, pirmiausia prijungiant mažiausius finansinius srautus turinčias įstaigas. Visos įstaigos prie naujos tvarkos pereitų iki 2028 m. Galimybę laikyti lėšas valstybės ižde turės ir savivaldybės bei aukštosios mokyklos, tačiau tai nebus prievolė.

Skaičiuojama, kad dėl sumažėjusių valstybės skolinimosi apimčių ir sąnaudų, biudžetinių įstaigų mokėjimų pavedimų bei sąskaitų aptarnavimo išlaidų, kasmet būtų sutaupoma apie 2,6 mln. eurų.

Papildoma informacija:

• Nuo 2020 lapkričio mėn. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas vykdo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemos sukūrimas“, kurio vertė 5 mln. eurų (iš jų 2,178 mln. eurų planuojama panaudoti sistemos diegimui);
• Vieningos iždo sąskaitos (angl. Single treasury account) principas yra vienas plačiausiai taikomų viešųjų finansų valdymo srityje pažengusių valstybių būdų didinti valstybės piniginių išteklių valdymo efektyvumą – konsoliduoti valstybės lėšų surinkimą ir disponavimą vieningoje sistemoje;
• Šį principą taiko beveik visos labiausiai pažengusios pasaulyje viešųjų finansų valdyme Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės.
• Siekiant perimti gerąsias praktikas bei pritaikyti jas valstybės piniginių išteklių valdymui, Lietuvoje buvo analizuojami Europos sąjungos šalių, tokių kaip Prancūzijos, Švedijos iždo valdymo pavyzdžiai.