Vilnius pripažintas vienu perspektyviausių Europos miestų: kokias sostinės galimybes įvardija ekspertai?

Prancūzijoje, Kanuose vykusioje didžiausioje pasaulyje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM Vilnius nuskynė net 10 apdovanojimų vidutinio dydžio Europos miestų ir regionų kategorijose. Išskirtinio dėmesio sulaukė ir diskusija apie Centrinį Vilniaus verslo rajoną, kurio plėtra, anot ekspertų, prisidėtų prie dar didesnio sostinės patrauklumo tarptautinėje erdvėje.

Reklama

Verslo dienraščio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius iš visų vidutinio dydžio Europos miestų pelnė antrą vietą pagal ekonominį potencialą. Sostinė atsidūrė aukštoje antroje pozicijoje ir pagal gyvenimo būdą bei žmogiškąjį potencialą, trečioje – pagal draugiškumą verslui. Taip pat antrą vietą Vilnius užėmė įvertinus tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo strategiją vidutinio dydžio miestų kategorijoje. Iš viso Vilniaus miestas iš Kanuose vykusios parodos parsigabeno net 10 apdovanojimų. Pirmoji vieta bendrame šios miestų kategorijos sąraše atiteko didžiausiam Šveicarijos miestui Ciurichui.

Vilniaus perspektyvos

Tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM dalyvavę Lietuvos atstovai dalinosi idėjomis, kaip dar labiau padidinti Vilniaus perspektyvumą, ypač – Centrinio verslo rajono (Central Business District, CBD) vystymo kontekste. Specialiai MIPIM parodai surengtoje diskusijoje dalyvavo vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis, „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda, prekybos centrą (PC) „Europa“ valdančio fondo „Baltic Horizon“ atstovas Edvinas Karbauskas ir „Releven“ tvarumo ir inovacijų vadovas Guido Wolfas.

Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas parodoje pažymėjo, kad Lietuvos sostinė turėtų lygiuotis į Amsterdamą, Kopenhagą ir Stokholmą. Pasak eksperto, ypatingai svarbu, kad Vilnius ateityje garsėtų nepertraukiamai verdančiu gyvenimu, įvairia ir kūrybinga bendruomene. Tam, anot jo, reikia pasiūlyti aukštą gyvenimo kokybę miesto centre, mat patirtis, kai žmogus centre gyvena, dirba, pramogauja ir apsiperka yra visai kitokia, nei tada, kai į centrą važiuojama tik dirbti.

Pasigenda įvairovės

Bendrovės „Releven“ tvarumo ir inovacijų vadovas Guido Wolfas pritaria, kad Vilniui lygiuotis reikėtų į Skandinavijos sostines. Jis akcentuoja, kad šiuo metu vilniečiai per daug laiko praranda stovėdami transporto spūstyse – maždaug po 170 valandų kasmet.

„Manau, kad iš skandinaviškų miestų turėtume pasimokyti, kaip sujungti skirtingus rajonus didindami transporto multimodališkumą“, – sako „Releven“ tvarumo ir inovacijų vadovas.

Jo teigimu, Vilnius turėtų imti pavyzdį iš sėkmingiausių Centrinių verslo rajonų pavyzdžių ir juos adaptuoti pagal naujausias verslo ir socialinio gyvenimo tendencijas. Dėl to Vilnius, pasak G. Wolfo, neturėtų žvalgytis į tokius miestus, kaip Londonas, kurio Centrinis verslo rajonas yra gyvybingas tik darbo valandomis.

Reklama

„Jei savaitgalį nukeliautumėte į Londono verslo rajoną, būtumėte ten vienas. Tai – vaiduoklių miestas. Jis negyvas, jame baisu būti“, – tvirtina G. Wolfas.

Pasak jo, dešiniajame Neries krante, kuriame susikoncentravę didieji sostinės dangoraižiai ir dominuoja verslas, turėtų atsirasti kur kas didesnė socialinio gyvenimo įvairovė. Ne tik darbo vietos, bet ir kur kas daugiau vietų gyventi, pramogauti, bendrauti.

Anot G. Wolfo, ryški Centrinio verslo rajono problema yra pastatų multifunkciškumo trūkumas. Dėl to šioje vietoje dirbantys žmonės neranda paslaugų ir galimybių, kurios skatintų rajone po darbo pasilikti ilgėliau. Netgi iš užsienio atvykusius verslo partnerius, norint pavaišinti pietumis, tenka vežtis į kitą Neries pusę, į Senamiestį, kur susikoncentravę geriausi Vilniaus restoranai.

E. Karbauskas akcentuoja, kad ir PC „Europa“ siekia prisidėti prie šio rajono pagyvinimo. Jis pertvarkomas taip, kad būtų patrauklesnis ne tik šiame rajone dirbantiems žmonėms, o ir kaip vieta susitikti savaitgaliais. Dabar jo lankomumas ne darbo dienomis krenta net 60 procentų. Didesnio šio prekybos centro patrauklumo bus siekiama pertvarkant aukštų paskirtis ir pirmame aukšte koncentruojant patirtis – restoranus ir paslaugas. Viršutinis prekybos centro aukštas būtų skirtas viešosioms erdvėms ir žmonių susitikimams. Prekybai liktų vidurinis aukštas.

Jis viliasi, kad laikui bėgant Centrinis Vilniaus verslo rajonas bus ne tik patrauklus, bet ir įtraukiantis, kad žmonės iš jo nelėks namo vos sulaukę darbo dienos pabaigos. Tam, reikia didinti rajono patrauklumą ir apsipirkimui, ir vakarojimui, ir socialinei veiklai. Tokia rajono formulė turėtų pritraukti ir augančius vienaragius, sėkmingus startuolius, kurių darbuotojus turėtų žavėti įvairovė prie pat jų darbo vietos.

M. Žibūda nurodo, kad gerų viešųjų erdvių pavyzdžių galima rasti ir artimiausioje Centrinio verslo rajono kaimynystėje. „Labai teisingi žingsniai jau žengti Neries pakrantėje. Ta vieta tiesiog verda. Maloniai stebina, kad Vilniuje yra tokia viešųjų erdvių gausa šeimoms, sporto entuziastams ir visiems miestiečiams. Pavyzdžiui, sporto erdvė priešais CUP yra tiesiog fantastiška. Manau, būtų nuostabu ją kaip nors atkartoti Centriniame verslo rajone“, – sako jis.

Jungtys – raktas į sėkmę

Visi diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad viena didžiausių dabartinių Centrinio verslo rajono problemų – jungčių tarp skirtingų viešųjų erdvių trūkumas. Jie pastebėjo, jog šiandien nėra natūralaus pėsčiųjų srauto tarp, pavyzdžiui, Nacionalinės dailės galerijos arba sakurų parko ir verslo ar prekybos centrų. Pėstiesiems laisvai judėti rajone trukdo didelio pločio ir intensyvaus eismo Konstitucijos prospektas, kol kas tinkamai nepritaikytas pėsčiųjų poreikiams.

„Jeigu norite pamatyti pastatų – važiuokite į Dubajų. Ten pastatų daug, o viešųjų erdvių mažai ir jos nesujungtos. Todėl žmonės tarsi užrakinami pastatuose, kiekviename iš jų kuriasi sava bendruomenė, kuri nepalaiko ryšio su kitų pastatų bendruomenėmis“, – sako M. Pakalnis.

Tai, anot Vilniaus vyriausiojo architekto, yra kelias, kuriuo nenorima eiti. Todėl sostinėje svarbios ne tik viešosios vietos, bet ir jų tinklai. Suteikiant lengvą prieigą prie didesnės vietų bei paslaugų įvairovės būtų galima užtikrinti ir bendrą rajono gyvybingumą, ir didesnį fizinį aktyvumą.