Paskelbta
6 metai prieš-
By
Raminta V.Padangų keitimas po žiemos – savaime suprantama procedūra, kuri nebestebina nė vieno automobilio savininko. Atrodo, lyg ir viskas žinoma, ir savaime suprantama – užsukai į servisą ar meistrą garaže, pasikeitei padangas, išvažiavai. Vis tik yra dar vienas aspektas, kuris akcentuojamas ne taip dažnai – tai dujos, kuriomis pripildomos padangos. Vis daugiau vairuotojų atranda galimybę padangas pildyti ne oru, o azoto dujomis. Išsamiau apie tai – šiame tekste.
„Pirmaisiais metais azoto naudą vairuotojams buvo sudėtinga įrodyti, tačiau ilgainiui žinia apie jo naudą pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas – patenkinti vairuotojai teigiamą savo patirtį perduodavo savo pažįstamiems. Šiandien neretai naujas pas mus atvykęs klientas paklausia, kuo pildysime padangas – azotu ar oru. Kai kuriems vairuotojams tai – lemiamas veiksnys renkantis ratų montavimo servisą“, – teigia „Autobrava Motors“ serviso vadovas Jonas Račkauskas. Artėja vasara – kaip išsirinkti ir kada keisti padangas?
Ore, kuriuo žmonės kasdien kvėpuoja ir kuriuo daugelyje servisų pildomi automobilių ratai, jau yra beveik 80 proc. azoto. Tad klausimai, kodėl reikėtų pildyti ratus 99,9 proc. grynumo azotu, skamba logiškai – jo ore ir taip pakankamai daug. Vis tik gryno azoto privalumų padangose yra ne vienas, o juos galima apjungti į keturis pagrindinius.
Bene pagrindinis azoto privalumas – cheminė šių dujų savybė, skvarba. Dėl stambesnės molekulinės struktūros azoto skvarba yra gerokai mažesnė nei oro, todėl azoto dujomis pripildyta padanga lėčiau praranda slėgį. Paprastu oru pripūstų padangų slėgį tikrinti reikėtų kas dvi–tris savaites, o azotu – du–tris kartus per sezoną. O jeigu automobilyje įrengta padangų slėgio stebėjimo sistema (angl. TPMS – Tyre pressure monitoring system), slėgio tikrinti ir padangų pūsti greičiausiai išvis nereikės. Kaip saugiai pakeisti automobilio padangas karantino metu?
Nekintantis padangų slėgis yra svarbus eismo saugumo elementas. Automobiliai, kurių padangų slėgis per didelis ar per mažas, yra mažiau stabilūs kelyje ir juos suvaldyti sunkiau. Be to, tai turi įtaką degalų sąnaudoms – automobilis su per mažai pripūstomis subliuškusiomis padangomis vartoja daugiau degalų.
Kitas didelis azoto privalumas eismo saugumui – jo temperatūrinis stabilumas. Ši savybė turi didelę įtaką padangų slėgio stabilumui, ypatingai važiuojant dideliu greičiu ar staiga stabdant. Dėl stabdžių sistemos gedimų kartais sprogsta sunkvežimių padangos – pamačius tokį pakelėje, galima būti garantuotiems – jo padangos buvo pripildytos oru. Kovojant su oro tarša siūlo nepamiršti atsinaujinančios energetikos
Azotu pripildytų padangų slėgis nekinta net ir gerokai pakitus oro temperatūrai. Pavyzdžiui, jeigu vasarinės padangos automobiliui buvo užmontuotos ir pripūstos vėsesniu oru kai aplinkos temperatūra buvo 5 laipsniai, vasarą sušilus iki 30-ies jų slėgis gali būti per didelis.
Lėktuvų padangos dėl temperatūros stabilumo yra pildomos tik azotu – 10 km aukštyje jos būna dideliame šaltyje, o lėktuvui nusileidus, stipriai įkaista stabdymo metu. Naudojant orą, lėktuvų padangos būtų mažiau patikimos, jas keisti reikėtų dažniau.
Slėgis turi didelę įtaką padangų protektoriaus dėvėjimuisi. Kai slėgis per mažas (taip gali nutikti žemėjant oro temperatūrai ar su laiku orui pasišalinant per ventilį bei kitas vietas), smarkiai dėvisi padangos šonai, ji kelyje atliekant staigesnį manevrą gali net nusimontuoti. Kai slėgis per didelis (taip gali nutikti padangai įkaitus), sparčiau dėvisi vidinė jos dalis. Padangų keitimo vajus prasideda
Azotas servisuose laikomas specialiose sandariose talpose – tik taip įmanoma išlaikyti 99,9 proc. siekiantį jo grynumą. Tuo tarpu į padangas pučiamas oras imamas iš aplinkos, kartu su drėgme, dulkėmis ir kitomis plika akimi nepastebimomis dalelėmis. Ilguoju periodu kartu su oru patenkančios dalelės daro neigiamą įtaką padangos sudedamosioms dalims – sukelia gumos oksidaciją ir metalinio kordo, ventilio koroziją.
Dėl šios priežasties padangų užpildymas azotu ypatingai tinka istoriniams automobiliams, nameliams ant ratų ir kitoms retai naudojamoms transporto priemonėms. “Toksikos” investicijos į papildomas valymo technologijas jau duoda rezultatus
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...