Kodėl PAO keičia variklinių alyvų rinką – SCT Lubricants ir įkūrėjo Juri Sudheimer patirtis

Galima būtų sakyti, kad pasaulio variklinių alyvų rinka išgyveno tylų, bet revoliucinį pokytį. Pagrindinis to faktorius – polialfaolefinai, trumpiau vadinami PAO. Ši medžiaga, nors ir skamba sudėtingai, iš tiesų gimsta iš visiems pažįstamos žaliavos – polietileno. Skirtumas tik tas, kad vietoj cheminės reakcijos, kurios metu tūkstančiai etileno dujų molekulių susidaro į vieną polietileno molekulę, buvo pradėta kita reakcija ir gauta dešimties molekulių grandinė, tada šios molekulių grandinės buvo sujungtos tarpusavyje įvairiomis konfigūracijomis naudojant alfa ryšį (iš čia ir pavadinimas), tada prie kiekvienos grandinės pridėjo vandenilį ir gavo iš esmės skirtingų savybių medžiagas, priklausomai nuo tos pačios konfigūracijos, vadinamas polialfaolefinais – PAO. Bingo! Šie polialfaolefinai – tai sotieji šakoti angliavandeniliai, kitaip dar vadinami izoparafinais, ir pasižymi išskirtiniu grynumu bei stabilumu.

Reklama

Skirtingai nei tradicinės alyvos, PAO gaminami iš dujų, o ne tiesiogiai iš naftos. Tai reiškia, kad jie yra visiškai sintetiniai produktai – cheminės sintezės produktai. PAO gamybos procesas vyksta cheminiuose reaktoriuose, todėl galutinis produktas – skaidrus, be jokių priemaišų skystis. Šis grynumas toks aukštas, kad PAO naudojami ne tik automobilių pramonėje, bet ir kosmetikos, maisto pramonėje bei kaip komponentas veterinarinių vakcinų tirpinimui.

SCT Lubricants kelias: nuo Klaipėdos iki tarptautinės sėkmės

Ši technologinė revoliucija neaplenkė ir Lietuvos. 2003 metais Juri Sudheimer įkūrė bendrovę SCT Lubricants, įsigijęs gamyklą Klaipėdoje. Tai buvo drąsus žingsnis – tuo metu Lietuvoje nebuvo nei stiprios sintetinių alyvų gamybos bazės, nei infrastruktūros.

Tačiau Juri Sudheimer vizija buvo aiški: sukurti modernią, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančią alyvų gamyklą. Per kelerius metus įmonė buvo visiškai modernizuota.

•   Išpilstymo linijų skaičius išaugo nuo 2 iki 16.
•   Pastatyti nauji 50 000 m² ploto sandėliai.
•   Įdiegti 17 tonų galios talpos maišymo įrenginiai.
•   Sukurta unikali vamzdynų valymo sistema „Pig System“, leidžianti keisti produktus be užteršimo ir be žaliavų švaistymo.

Ši investicija leido SCT Lubricants tapti vienu iš lyderių Vidurio ir Rytų Europoje. Įmonė tapo žinoma dėl aukštos kokybės alyvų, pagamintų remiantis PAO technologijomis, kurios užtikrina puikų variklio darbą net ekstremaliomis sąlygomis.

PAO – tai ne tik naujos kartos sintetinė alyva. Tai ir simbolis to, kaip cheminės inovacijos bei strateginis verslo mąstymas gali pakeisti ištisą pramonės šaką. Juri Sudheimer ir SCT Lubricants istorija rodo, kad net ir iš mažos Baltijos šalies galima žengti į pasaulinę rinką, kai pasitelkiamas tikslumas, mokslas ir drąsa investuoti į ateitį.

Reklama

Šiuolaikiniai SCT Lubricants gamyklos pajėgumai

Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo įsikūrimo, SCT Lubricants tapo viena moderniausių alyvų gamyklų Europoje. Šiandien įmonė turi savo mokslinių tyrimų laboratoriją, plastikinės ir metalinės taros gamybą, bei milžinišką 40 milijonų litrų talpos rezervuarų parką. Tai leidžia gamyklai kasmet pagaminti iki 150 milijonų litrų alyvų, kurios eksportuojamos į daugiau nei 150 pasaulio šalių, o asortimentas viršija 500 pavadinimų alyvų. Būtent tokia gamybos bazė leido įmonei įdiegti modernias technologijas dirbant su PAO ir užtikrinti kokybės kontrolę pagal ISO 9001 ir ISO 14001 standartą. Bendrovė „SCT Lubricants“ naudoja šią bazinę alyvą aukštos kokybės variklinių alyvų gamybai.

Būtent ši techninė bazė ir laboratoriniai pajėgumai leido SCT Lubricants sėkmingai diegti PAO technologijas, naudojamas aukščiausios kokybės variklinių alyvų gamyboje.

PAO ne tik automobiliuose: nuo variklių iki kosmetikos

Nors dauguma PAO (polialfaolefinų) vardą sieja su automobilių alyvomis, šie junginiai turi ir kitą – švelnesnę – pusę. Kosmetikos pramonėje PAO naudojami kaip minkštikliai ir kondicionuojančios medžiagos, nes dėl savo glotnios tekstūros ir gebėjimo sudaryti apsauginį sluoksnį ant odos, PAO odą minkština ir suteikia jai glotnumo. Be to, jie apsaugo odą,  suformuoja barjerą, kuris padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugoti odą nuo išorės poveikio. Taigi, nepaisant tokio grėsmingo pavadinimo –  polialfaolefinai, šie produktai mums yra labai artimi.

Pirmosios PAO pagrindu pagamintos variklinės alyvos – istorijos pradžia

1973 metais automobilių pasaulis išvydo technologinę naujovę – pirmąsias variklinių alyvų formules, sukurtas polialfaolefinų (PAO) pagrindu. Šis įvykis tapo tam tikru lūžio tašku visoje alyvų technologijų istorijoje. Apie jį sklando įvairios legendos ir net konspiracinės teorijos – esą tai buvo korporacijų sąmokslas ar slaptas projektas. Tačiau tikroji istorija yra kur kas žemiškesnė – arba, tiksliau, dangiška.

Polialfaolefinai tiesiogine prasme nusileido ant žemės iš dangaus. Jie pirmiausia buvo naudojami aviacijoje, kur dėl itin žemų temperatūrų reikėjo patikimų ir stabiliai veikiančių tepimo medžiagų. Skrydžių metu, aukštai virš debesų, temperatūra gali nukristi net iki –50 °C, o ten įprastos alyvos tiesiog sustingdavo. PAO dėl savo ypatingų žemos temperatūros savybių tapo tikru atradimu – jie išlaikė skystumą ir tepamąsias savybes net esant tokioms ekstremalioms sąlygoms.

Tiesa, ankstyvuoju laikotarpiu PAO buvo labai brangūs, todėl automobilių pramonėje jų naudoti nebuvo būtinybės. Tuo metu viskas buvo paprasta – vasarą vairuotojai pildavo vasarinę alyvą, o žiemą – žieminę. Šis sezoninis keitimas veikė be priekaištų, tad sintetinių komponentų niekas neskubėjo įtraukti.

Tačiau laikui bėgant varikliai tapo sudėtingesni, jų darbo režimai – intensyvesni, o eksploatacijos sąlygos – ekstremalesnės. Prireikė universalios alyvos, galinčios užtikrinti patikimą veikimą tiek esant –30 °C, tiek +50 °C temperatūroje. Tokiu metu polialfaolefinai ir vėl sugrįžo į žemę – šįkart jau automobilių pramonėje.

Siekiant pagerinti žemos temperatūros savybes, į tradicines alyvas pradėta maišyti PAO komponentus. Kai kurias alyvas galima pagaminti net iš 100 % PAO, nors tai daroma retai – dėl didelės kainos ir nereikalingo grynumo. Kaip mėgsta sakyti specialistai, tai būtų tas pats, kas gerti koncentruotas apelsinų sultis be vandens – galima, bet nebūtina.

Taip 1973-ieji tapo ne tik naujos eros pradžia, bet ir simboliu to, kaip pažangios cheminės technologijos, gimę danguje, galėjo pakeisti visą automobilių pasaulį.

Nuo sezoninių alyvų prie universalių formulių

Dar ne taip seniai vairuotojai turėjo rūpestingai rinktis alyvą pagal sezoną. Viena – vasarai, kita – žiemai. Kai šaltis sukaustydavo miestus ir kaimus, varikliai dažnai sunkiai užsivesdavo: alyva sutirštėdavo, o siurbliai vos pajėgdavo ją stumti. Čia į pagalbą atėjo naujos technologijos – PAO, kuri nepaprastai efektyviai mažina alyvos užšalimo temperatūrą – tiek, kad teoriškai alyva, pagaminta vien tik iš PAO, galėtų išlikti skysta net esant –55 °C ar dar žemesnei temperatūrai. Žinoma, automobiliams tokio atsparumo beveik niekada neprireikia. Paprastai užtenka, kad alyva išlaikytų savo savybes iki –30 °C, o retais atvejais – iki –40 °C.

Todėl, kai matome alyvos ženklinimą, prasidedantį 0W, galime būti tikri – joje tikrai yra PAO. Jei ženklinimas 5W, jų greičiausiai irgi pridėta. Paprastai užtenka vos 20% PAO, kad alyva taptų kur kas atsparesnė šalčiui ir greičiau pasiektų visas variklio detales net šaltą rytą. Tokia alyva geriau teka, lengviau pumpuojama, mažiau apkrauna starterį – ir variklis prabunda be jokių pastangų.

Bet polialfaolefinai – ne tik „žiemos pasaka“. Jie suteikia alyvai stabilumo, švarumo ir ilgaamžiškumo. Čia reikia suprasti, kad 100% PAO alyvos yra labai brangios, jos sėkmingai naudojamos aviacijoje, nes ten pirmiausia svarbi keleivių ir įgulos sauga.

Automobilių pasaulyje viskas kiek kitaip – čia reikia rasti pusiausvyrą tarp technologijos, kainos ir patikimumo. Todėl dauguma šiandieninių variklinių alyvų gaminamos ne iš gryno PAO, o iš emulsijų – kruopščiai subalansuotų mišinių, kuriuose sintetinės ir mineralinės bazės papildo viena kitą.

Taip iš sezoninių alyvų, kurias reikėjo keisti du kartus per metus, mes atėjome prie universalių formulių, veikiančių tiek vasarą, tiek žiemą. Ir viskas prasidėjo nuo to, kad kažkas ieškojo būdo, kaip priversti variklį lengviau „pabusti“ šaltą rytą.

Alyvos kaip emulsija: PAO vaidmuo sudėtyje

Šiandien, kai alyvų pasaulyje verda karštos diskusijos apie tai, kas geriau – Group 2, Group 3 ar PAO – būtų galima pagalvoti, kad kiekvienas vairuotojas turi būti chemikas. Internetas pilnas palyginimų, lentelių ir ginčų, bet dažnai pamirštamas vienas paprastas faktas: alyva – tai ne viena medžiaga, o emulsija.

Alyva – tai stabilus mišinys, sudarytas iš PAO, įvairių bazinių alyvų ir cheminių priedų, kurie užtikrina jos eksploatacines savybes. Tad kai kas nors internete ima lyginti atskiras grupes – Group 3 su PAO ar Group 2 su Group 3 – iš tiesų tai primena bandymą malt vandenį girnoje. Realiame pasaulyje alyva niekada nebūna „gryna“. Alyva – tai kruopščiai subalansuota sistema, kurioje kiekvienas komponentas turi savo vaidmenį.

Kiek PAO slypi variklyje

Dauguma šiandieninių variklinių alyvų, tiek skirtų lengviesiems automobiliams, tiek sunkvežimiams, yra mišiniai, kuriuose:

•   iki 20 % sudaro PAO,
•   iki 20 % – priedai,
•   o likusi dalis – Group 3 bazinės alyvos, dar vadinamos hidrokrekingu.

Kaip gi šis PAO procentas paveikia visos alyvos savybes?

Dažnai rašoma, kad PAO atsparesni oksidacijai – tiek paprastai, tiek termiškai. Ir tai tiesa. Bet ką tai reiškia?

Įsivaizduokite paprastą saulėgrąžų aliejų. Jei jis stovi atidarytas – jis genda, t. y. oksiduojasi, reaguodamas su oro deguonimi. Jei jį kaitinate kepimui – procesas spartėja: aliejus patamsėja, keičiasi jo kvapas, susidaro nuosėdos. Tas pats vyksta ir su variklio alyva, tik esant dar didesnei temperatūrai.

Tačiau yra vienas niuansas, apie kurį internete pamirštama: Group 3 bazinės alyvos taip pat daugiausia susideda iš izoparafinų (> 90%), bet gautų kitu būdu, t. y. tokių pačių molekulių, kurios yra lygiai tokios pačios atsparios viskam, kas minėta aukščiau, todėl PAO čia labai nepagerins visos mišinio kokybės.

Kitas dažnai minimas PAO privalumas – mažesnis garavimas. Logika paprasta: jei alyva mažiau garuoja, jos mažiau ir sunaudojama. Ir tai tiesa – PAO mažiau linkę išgaruoti, nes juose nėra priemaišų. Bet vėlgi, kai PAO sudaro tik 20 % visos alyvos, bendras efektas yra kuklus – dalis mišinio tiesiog išgaruoja lėčiau.

Apie PAO taip pat sakoma, kad jos sukuria stipresnę alyvos plėvelę, kuri geriau apsaugo variklį nuo dėvėjimosi. Tai tiesa – bet Group 3 alyvos, turinčios tą pačią izoparafinų struktūrą, elgiasi labai panašiai. Tad skirtumas vėlgi ne toks didelis, kaip norėtųsi tikėti.

Kur PAO išties pirmauja – tai švarumas. PAO neturi sieros junginių, todėl jos: mažiau linkusios formuoti rūgštis, geriau apsaugo metalus nuo korozijos, ilgiau išlaiko plovimo savybes. Siera – agresyvus priešas, o PAO jos tiesiog neturi. Tai – vienas svarbiausių PAO pranašumų.

Dar vienas PAO pliusas – aukštesnis klampumo indeksas. Tai reiškia, kad alyva mažiau keičia klampumą priklausomai nuo temperatūros. Mišinyje su 20 % PAO šis indeksas gali būti 15–20 vienetų aukštesnis. Nedidelis skaičius, bet reikšmingas, ypač šaltame klimate. Už tai PAO nusipelno medalio.

Tačiau kiekvienas privalumas turi kainą. PAO – brangi žaliava, kelis kartus brangesnė nei Group 3 alyvos.

Tai kaip su metalais: sidabras – geriausias elektros laidininkas, bet juk niekas negamina visų laidų iš sidabro. Vario ir aliuminio visiškai pakanka.

Tą patį principą taiko ir šiuolaikiniai alyvų gamintojai. Jie ieško pusiausvyros – tiek PAO, kiek reikia, bet ne daugiau. Kad variklis dirbtų idealiai, o vairuotojo piniginė pernelyg nenukentėtų.

Galų gale, tai kaip saldi kava – galima dėti cukraus, kad būtų skaniau, bet persistengus gerti darosi sunku. Na, mūsų technologai tiesiog ”nepersaldina”.

SCT ESTER – istorija apie žmogų,  Juri Sudheimer, kuris atnešė aviacijos technologiją į jūsų automobilį

Kai kalbama apie variklinių alyvų pasaulį, retai pagalvojame apie žmones, kurie stovi už kiekvieno alyvos lašo. Tačiau Juri Sudheimer – būtent toks žmogus, kurio idėjos pakeitė visą pramonės kryptį.

Dar prieš kelerius metus Juri Sudheimer klausė savęs: kodėl aukščiausios klasės esterių alyvos, kurias naudoja aviacija, negalėtų būti prieinamos ir kasdieniams automobiliams?

Atsakymas gimė po daugelio bandymų, eksperimentų ir atkaklumo – SCT ESTER technologija.

Kai aviacijos chemija susitinka su kasdienybe

2019-ieji tapo lūžio metais. Tais metais „SCT Lubricants“ tyrimų ir plėtros skyrius pristatė SCT ESTER technologiją, paremtą V grupės esterinėmis bazėmis, anksčiau naudotomis tik aeronautikoje. Rezultatas nustebino net pačius kūrėjus: naujos kartos alyva sugebėjo išlaikyti itin stabilią apsauginę plėvelę, sumažinti variklio trintį ir netgi užtikrinti pastebimą degalų taupymą.

Dar vienas pasiekimas – mažas garavimas. Tai reiškia, kad alyva išlieka švari ir efektyvi daug ilgiau, o variklis dirba tolygiai ir tyliai, net ekstremaliomis sąlygomis.

„Mums pavyko sujungti tai, kas iki šiol buvo prieinama tik lėktuvams, su tuo, ko reikia paprastam vairuotojui,“ – sako Juri Sudheimer.

12 milijonų litrų pažangos per mėnesį

Per kelerius metus „SCT Lubricants“ iš vietinės idėjos išaugo į tarptautinį žaidėją.
  Įmonė plečia veiklą JAV ir Lotynų Amerikoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vysto priedų paketų gamybą, o bendradarbiaudama su amerikiečių bazinių alyvų tiekėjais užtikrina, kad kokybė išliktų nepriekaištinga visame pasaulyje.

Skaičiai kalba patys už save: šiandien „SCT Lubricants“ gamina 12 milijonų litrų alyvos per mėnesį, o kiekviena partija praeina trijų pakopų kokybės kontrolę.

Tai nėra tik pramonės procesas – tai tarsi trijų žingsnių ritualas, garantuojantis, kad į kiekvieną variklį pateks tik nepriekaištingas produktas.

Tiek, kiek reikia – ne daugiau

„Mūsų filosofija labai paprasta,“ – sako Juri Sudheimer, „Naudojame tiek PAO ir esterių, kiek reikia, kad pasiektume maksimalų rezultatą – be nepagrįsto kainos padidėjimo. Kokybė turi būti prieinama kiekvienam.“

Šiandien „SCT Lubricants“ produktai jau keliauja į įvairius pasaulio kampelius. Bet kiekvienoje pakuotėje – ne tik pažangi chemija, o ir vizija, kad aukščiausios technologijos gali būti prieinamos visiems.

Ir kai jūsų automobilio variklis lengvai užsiveda šaltą rytą, tyliai dirba spūstyje ar išlaiko galią ilgame kelyje, galbūt ten, po variklio dangčiu, dirba ir Juri Sudheimer idėja – gimusi iš aviacijos, bet sukurta jums.

Jei vertinate kokybę, patikimumą ir sąžiningą kainą – jūsų pasirinkimas aiškus.
  SCT Lubricants siūlo pilną variklinių alyvų asortimentą, sukurtą moderniausių technologijų pagrindu, kad jūsų variklis dirbtų ilgiau, švariau ir efektyviau.