Belgas dviratininkas R. de Mey: Lietuvoje dviratininkams vis dar nesaugu

Dviratininkas iš Belgijos, profesionalios „Energus dviračių komandos“ narys Remi de Mey šią vasarą minės jau trečius metus, kaip gyvena Lietuvoje. Vyras pastebi, kad situacija dviratininkams mūsų šalyje tampa palankesnė, tačiau kelyje dar stokojame kultūros ir žinių apie saugų vairavimą.

Reklama

Belgas prisimena, kad pirmą kartą Lietuvoje lankėsi prieš 5-erius metus. Vyras pasakoja, kad per šį laikotarpį šalyje įvyko daug teigiamų pokyčių: pagerinta dviračių takų infrastruktūra, pagerėjo vairavimo kultūra, vis daugiau žmonių persėda ant šios transporto priemonės – ypač Vilniuje. Vis dėlto nepaisant gerėjančios situacijos Lietuvos keliuose, čia treniruodamasis R.de Mey dar jaučiasi gerokai nesaugiau nei savo gimtinėje.

Vairuotojams jaučiasi nematomas

„Vairuotojai Lietuvos keliuose kartais mus aplenkia ir 30 centimetrų atstumu, lyg mes būtume nematomi. Tinkamas lenkimo atstumas yra labai svarbu, nes dviratininkai juda greitai ir gali netikėtai pakeisti savo kryptį tiek dėl vėjo, tiek dėl kelio nelygumų. Vairuotojai tą dažnai pamiršta – mirtinos nelaimės gali įvykti greitai ir per lengvai“, – pabrėžia R. de Mey.

Vyras taip pat priduria, kad Lietuvoje jį nemaloniai stebina paspirtukininkų elgesys, kai išsikrovus šiai nuomotai transporto priemonei ji tiesiog paliekama dviračių tako viduryje.

„Visiems eismo dalyviams Lietuvoje trūksta pagarbos vieni kitiems. Treniruodamiesi su komanda pastebime, kad vairuotojai dažnai supyksta tiesiog dviratininkus išvydę keliuose“, – apgailestauja Remi.

Dviratininkas, lygindamas dviračių kultūrą Lietuvoje ir Belgijoje, pastebi, kad jo gimtinėje meilė dviračiui skiepijama jau pradinėse klasėse: vaikai skatinami į mokyklą atvykti dviračiu, čia rengiamos pamokos apie saugą keliuose, vaikai mokomi išvengti kliūčių kelyje ir pan. Taip pat Belgijoje organizuojami sekmadieniai be automobilio, kai raginama persėsti ant dviračių transporto priemonių.

„Belgijos valdžia aktyviau kalba apie važiavimo dviračiu privalumus. Čia gerokai griežčiau žiūrima į taisykles, pavyzdžiui, pėstiesiems draudžiama eiti dviračių takais. Vairuotojams nuolat pabrėžiama laikytis tinkamo atstumo nuo dviratininkų – tai yra įsišakniję daugelio belgų atmintyje ir turėtų būti akcentuojama vairavimo mokyklose“, – apie geruosius pavyzdžius kalba R. de Mey.

Situaciją pagerintų kelių ženklinimas

R. de Mey teigimu, situaciją Lietuvos keliuose galėtų pagerinti patobulintas ženklinimas.

„Dviratininkai jaustųsi saugesni, jei turėtų daugiau jiems pritaikytų kelių – nebūtinai atskirų dviračių takų – keliuose būtų naudinga atskira juosta pažymėti dviratininkams skirtą metro pločio zoną kelio krašte. Tai primintų automobilių vairuotojams laikytis deramo atstumo nuo dviratininkų. Taip pat trūksta daugiau kelio ženklų, įspėjančių vairuotojus apie dviratininkus kelyje bei primenančių laikytis 1,5 m atstumo“, – mano R. de Mey.

Lietuvoje tokie pirmieji informaciniai kelio ženklai buvo pastatyti Vilniuje ir Druskininkuose. Šie ženklai yra pastatyti miesto ribose ir yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau siekiama, kad būtų pakeistos kelių eismo taisyklės ir dviratininkus lenkti mažiausiai 1,5 m atstumu būtų privaloma, o ženklai atsirastų visos Lietuvos regioniniuose keliuose.

Toks kelio ženklinimas – įprasta praktika užsienio šalyse, tokiose kaip Belgija, Ispanija, Škotija, JAV ir kt. Deja, Lietuva šiuo klausimu sparčiai atsilieka, todėl R. de Mey ragina šalies visuomenę nelikti abejingais.

Šiuo metu Lietuvoje yra parengta peticija, kuria siekiama įteisinti informacinį 1,5 metro saugaus lenkimo kelio ženklą ir stendą. Ženklą įtraukus į Kelių eismo taisykles, dviratininko lenkimas 1,5 m. atstumu atliekant manevrą taptų ne rekomendacija, o privalomu dalyku. Peticija visuomenei prieinama čia:
https://www.peticijos.lt/visos/85303/del-informacinio-kelio-zenklo-ir-informacinio-stendo-iteisinimo/?fbclid=IwZXh0bgNhZW0CMTAAAR2i6DDPXDGMhyuenI-xxNGt5C4MmNTFlcdJuYp1_tYX7u7XbBaXIyLF4ss_aem_h3GDvQHYq7E_XOfWwgucUQ.

Plečia dviračių tinklą

Automobilių važiuojamose kelio dalyse treniruojasi ne tik sportininkai, bet ir mėgėjai. O jų augančias gretas puikiai parodo ir šalies dėmesys vis gerėjančiai dviračių infrastruktūrai. Ją atspindi ir naujausia statistika: per paskutinius penkerius metus dviračių takų ilgis Lietuvoje padidėjo 32 proc. Daugiausia dviratininkams skirtų takų 2023 m. buvo Kauno apskrityje – 411,6 km. Vilniaus apskrityje dviračių takų buvo 282,2 km, Klaipėdos – 294,4 km. Nacionaliniame dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapyje numatyta, kad iki 2035 m. pėsčiųjų ir dviratininkų tinklas išsiplės iki 5 tūkst. km.

Vis dėlto net ir gerėjanti infrastruktūra neapsaugo nuo nelaimių – pernai Lietuvos keliuose nusinešta 11 dviratininkų gyvybių.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 6 iš 10 lietuvių jau prisijaukino šią transporto priemonę, kas dešimtas dviratį mina bent kelis kartus per mėnesį, kartą per savaitę ir dažniau ant dviračio sėda penktadalis apklaustųjų, iš kurių 3 proc. dviračiu keliauja kasdien.