Gamtos stichijos, gaisrai ir ilgapirščiai – kokios grėsmės kyla sodyboms žiemą ir kaip jų išvengti?

Atėjus žiemai, prasideda kaimo sodybų, sodo namelių ir vasarnamių tuštėjimo metas. Tačiau specialistai primena – iš šių vasaros rezidencijų žiemoti grįžtant į miestus, vien užrakinti namų duris neužtenka. Šaltasis sezonas ar ilgapirščiai sodyboms ir kitiems pastatams žiemą gali pridaryti rimtų nemalonumų, todėl privalu pasirūpinti tiek nekilnojamojo turto (NT) infrastruktūra, tiek saugumu. Klimatologai sako, kad šiemet galime sulaukti dar daugiau audrų ir liūčių

Reklama

NT žalos siekia 6 mln. eurų

Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo – gamtos stichijos, ugnis, vandentiekio avarijos ir vagys NT savininkams sukelia nemenkos žalos. Per šiuos metus užfiksuota NT žalų už daugiau nei 6 mln. eurų. Daugiausia nemalonumų pridarė gamtos stichijos – dėl audrų, liūčių ir vėjo išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. Tuo tarpu dėl vandens išsiliejimų ir netvarkingo vandentiekio nuostoliai siekė 1,5 mln., o ugnis ir gaisrai bendrovės klientams pridarė nuostolių už 1,3 mln. eurų.

Minėtų žalų, kaip pastebi ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, būtų galima išvengti – tam reikia tinkamai atlikti namų darbus.

„Šaltasis sezonas gyventojų sodyboms ar kitiems tik vasarą naudojamiems pastatams dažnai sukelia nemenkų rūpesčių. Jų neretai pridaro gamtos reiškiniai – gausūs krituliai, medžių lapai, audros, vėjas ar sniegas. Nemalonumai kartais kyla ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar netgi ne vietoje paliktų drabužių. Taip pat, ilgesniam laikui išvykdami iš sodybų, galime sulaukti ilgapirščių. Nors šios grėsmės dažnos, jos lengvai suvaldomos“, – sako A. Jusė.

Žalą kelia ir vanduo, ir šaltis

Pasak draudimo bendrovės atstovės, tik vasarą naudojamus namus pradėti ruošti žiemai būtina iškart po to, kai medžiai numeta lapus. Pastarieji, A. Jusės teigimu, gali imti kauptis vandens nutekėjimo latakuose, lietvamzdžiuose ir kanalizacijoje, taip šias sistemas užkimšdami. Nerūšiuojant ir nerenkant baterijų ir nešiojamųjų akumuliatorių, atliekų įmonės degs kasdien

„Pradėjus lyti, rūpesčių būna dar daugiau. Vanduo, tikėtina, skverbsis namo konstrukcijomis, pažeis medines sienas, o metalinės dalys ims rūdyti. Tačiau grėsmę turtui kelia ne tik lietus. Gausiai iškritęs sniegas dažnai kaupiasi ant stogo, jį pažeisdamas. Taip pat pridaro bėdų lietvamzdžiams, latakams“, – teigia draudimo ekspertė.

Todėl, pasak A. Jusės, šaltuoju sezonu gausiau iškritus krituliams, reiktų planuotis kelionę į sodybą, o atvykus gerai apžiūrėti pastatą, užkurti jame esančią krosnį ar įjungti šildytuvą. Priešingu atveju, ilgai nešildomose patalpose gali kauptis drėgmė, kuri, tikėtina, pridarys žalos sienoms, grindims ar viduje paliktiems daiktams. Šildymo sezonui prasidėjus – perspėjimas individualių namų savininkams

„Namui įšilus, pasikeis oro cirkuliacija. Ji svarbi palėpės patalpoms, virš kurių dažnai susiformuoja ledo sluoksnis. Pastarąjį šiluma ištirpdys, neleisdama pažeisti pastato stogo ar konstrukcijų. Svarbu ir tai, kad sušalęs vanduo neretai pridaro žalos ir vamzdynams. Todėl nuolatos nešildomose patalpose reiktų jį užsukti. Taip pat nepalikti vandens įvairiose talpose, kurias susiformavęs ledas kartais susprogdina“, – pataria pašnekovė.

Turtą saugo ir geri santykiai su kaimynais

A. Jusė pažymi, jog dažna grėsmė sodybose ar sodo nameliuose yra ir netvarkinga elektros instaliacija, kuri gali sukelti trumpą jungimą, kuris, tikėta, įžiebs gaisrą. Komerciniai automobiliai vagiami, privatūs – išardomi

„Dėl žemos temperatūros neretai skeldėja laidų izoliacija, o besikaupianti drėgmė sukelia kibirkščiavimą. Taip kyla gaisro pavojus, kurio tikimybę tik padidina nereikalingi daiktai ar drabužiai, palikti šalia elektros įvadų ar kištukinių lizdų. Ant degių paviršių užkritusi kibirkštis gali lengvai įžiebti ugnį. Todėl šiose vietose nepalikti daiktų bei išjungti elektros tiekimą išvykstant ilgam yra ne tik rekomenduojama, bet ir būtina“, – akcentuoja A. Jusė.

Ji priduria – grėsmę tik šiltuoju sezonu naudojamam NT kelia ir vagys. Ilgai be priežiūros palikti namai yra neapsaugoti nuo ilgapirščių įsilaužimo, jei nėra pasirūpinta signalizacija, spynomis ar vaizdo stebėjimo kameromis.

„Šie saugumo sprendimai yra patikimi, tačiau turtą apsaugo ir geri santykiai su kaimynais. Jie gali pastebėti bei pranešti apie šalia besisukinėjančius įtartinus asmenis. Ilgapirščius taip pat atbaido ir šviestuvai su judesio davikliais, ir pačių šeimininkų sąmoningumas. Jei ant palangių bei kitose gerai matomose namų vietose nepaliksime brangių daiktų, įrenginių, saugiai garažuose ar sandėliukuose užrakinsime sodo techniką, dviračius, dėl savo turto galėsime būti ramesni“, – pabrėžia A. Jusė. Automobilių detalių vagystės vėl auga