Automobilių detalių vagystės vėl auga: į ką taikosi ilgapirščiai

Keičiasi automobilių vagysčių tendencijos – dvejus metus iš eilės mažėjusi statistika, deja, vėl auga. Draudimo bendrovės duomenimis, apvagiami naujesni automobiliai, kurių detalės ir elektroninė įranga kainuoja brangiau. Daugėja atvejų, kai ilgapirščiai nusitaiko ne tik į detales, bet ir į transporto priemonės salone paliktus daiktus.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, dažniausiai vagiami žibintai, katalizatoriai ir vairai. Žibintai jau ne vienerius metus išlaiko pirmaujančią poziciją – šių detalių vagystės sudaro beveik penktadalį visų atvejų. Katalizatoriai šiais metais užima antrąją vietą, apie jų vagystę praneša kas dešimtas klientas, registruodamas vagystės žalą. Draudimo bendrovė yra registravusi kelis atvejus, kai klientai neteko net automobilio valstybinių numerių.

„Vagysčių metų automobiliai nukenčia daugiau, nes jų dalys nėra gražiai ir tvarkingai numontuojamos, pavyzdžiui, kaip automobilių remonto dirbtuvėse. Vagys skuba, vengia būti užklupti, todėl, norėdami pavogti tam tikras detales, apgadina ir kitas. Vagiant multimediją ar vairą, yra išdaužiamas langas ar net keli, išpjaunant žibintus – sugadinamas kapotas ir sparnai“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

„Gjensidige“ duomenimis, nuo 2019 metų dažniausiai apvagiami BMW markės automobiliai. Šiemet pirmajame nukentėjusiųjų trejetuke – BMW, „Volvo“ ir „Lexus“ automobiliai.

„Statistika rodo, kad bėgant metams ilgapirščių poreikiai ir markių pasirinkimas kinta minimaliai. Keičiasi automobilių vagysčių tendencijos – pastaraisiais metais jų mažėjo, tačiau šiemet skaičius vėl pradėjo augti. Nors šie metai dar nesibaigė, lygindami įvykių skaičių su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matome 13 proc. padidėjusį vagysčių skaičių. Tiesa, pernai, lyginant su

2019 ir 2020 metais, fiksavome bemaž trečdaliu sumažėjusį vagysčių skaičių“, – tvirtina V. Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį į dažnėjančius atvejus, kai ilgapirščiai neapsiriboja keliomis detalėmis, o pasirinktą transporto priemonę apšvarina labiau. „Labai dažnai nusitaikoma ne tik į automobilio dalis, bet ir į transporto priemonės salone paliktus daiktus – telefonus, pinigines, rankines, kuprines, kuriose tikimasi rasti vertingų daiktų. Jų jokiu būdu nepalikite automobilio salone“, – pataria draudikė.

Pasak V. Katilienės, geriausia vagysčių prevencija yra transporto priemonėje sumontuotos tinkamos saugos priemonės, saugi kaimynystė ir asmeninis rūpestingumas. „Automobilio salone nederėtų palikti ne vien vertingų, tačiau netgi bet kokių daiktų. Pavyzdžiui, švarkas ar sportinis krepšys taip pat tampa masalu ilgapirščiams. Pranešdami apie vagystę, klientai dažnai pamini, kad salone palikti daiktai galėjo privilioti vagis“, – pasakoja draudikė.

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad vagystės dažnai įvykdomos nakties metu, todėl reiktų vengti menkai apšviestų, nuošalių vietų, kur vagims darbuotis atrodytų saugu. „Dauguma daugiabučių kiemų didmiesčiuose yra ankšti, tačiau visada paliekant automobilį nakčiai reikėtų vengti tamsių užkampių, stengtis rasti vietą, kurią gerai apšviečia gatvių žibintai“, – pataria V. Katilienė.
Nors kasko draudimas nuo vagystės fakto neapsaugos, tačiau nuostoliai bus atlyginti. „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė automobilio detalių vagystės žalos išmoka sudaro apie 2 tūkst. eurų. Ji priklauso ir nuo automobilio markės bei amžiaus. Pavyzdžiui, apvogto „Porshe“ automobilio žala vidutiniškai siekia 10 tūkst. eurų. Didžiausia šiemet atlyginta žala po vagystės sudaro 16 tūkst. eurų. Kliento automobilis buvo apvogtas ir vagiant gerokai apgadintas.