Ekspertai
Mokytojas iš JAV. Keturi principai, kurie turėtų būti kiekvienoje klasėje
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai klausytis, ar pats atrasti? Šiuolaikinėje mokykloje mokytojo darbas neapsiriboja vien akademinėmis žiniomis – jis ugdo atsakomybę ir gebėjimą bendradarbiauti. Todėl kyla klausimas: kas iš tiesų paverčia pamoką prasminga?
Reklama
Amerikietis Eric Saa, „Erudito licėjaus“ istorijos ir geografijos mokytojas yra įsitikinęs, kad ne tiek vadovėliai ar technologijos, kiek aiškūs principai, kurių laikytis turi ir mokiniai, ir mokytojas.
Pasak mokytojo iš JAV, klasė – tai maža bendruomenė. Čia taisyklės galioja visiems – tiek mokiniams, tiek mokytojui. Visi principai suformuluoti „mes“ forma, o ne „jūs“, nes mokytojas save mato kaip bendruomenės dalį, o ne autoritetą virš kitų. Jei mokinys privalo pasiruošti pamokai, tą privalo padaryti ir mokytojas. Jei mokinys turi būti pagarbus, mokytojas turi rodyti pagarbą. Tokia abipusė atsakomybė kuria pasitikėjimą.
Pagarba
Pagarba yra viso bendravimo pagrindas. Į kiekvieną žmogų ir situaciją turėtume žvelgti pirmiausia su pagarba. Negalime tikėtis, kad visi bus draugai, tačiau galime tikėtis, kad visi gerbs vieni kitų orumą. Galime klausytis ir kalbėti vieni su kitais pagarbiai bei maloniai. Galime rodyti pagarbą savo klasei palaikydami joje tvarką, o savo darbui pamokose – stengdamiesi jį atlikti kruopščiai ir atsakingai. Pagarba nėra įsakymas ar bausmė – ji gimsta tuomet, kai vaikai mato, kad mokytojas elgiasi taip pat, kaip prašo jų elgtis. Mokinių motyvacija krenta
Sąžiningumas
Sąžiningumas pirmiausia reiškia atvirumą su savimi. Kai mokinys klausia mokytojo, kodėl jis gavo vienokį ar kitokį pažymį, mokytojas turėtų užduoti klausimą: „Ar tai buvo tavo geriausias darbas?“ Jei atsakymas „ne“, vadinasi, mokinys įdėjo nepakankamai pastangų. Tokio principo turėtų laikytis ir mokytojas – paklausti savęs, ar pamokoms buvo pasiruošęs ir ar padarė viską, ką galėjo. Tik sąžiningai įvertinęs save gali judėti į priekį. Išsilavinimas – investicija ar išlaidos?
Pasiruošimas
Pasiruošimas pamokoms rodo pagarbą laikui – tiek mokinio, tiek mokytojo. Laikas yra vienintelis dalykas, kurį mes visi turime, todėl jis turi būti naudojamas prasmingai. Jei mokinys ateina nepasiruošęs pamokai, jis praranda galimybę augti ir mokytis. Kai mokinys pasiruošęs pamokai, o mokytojas pasiruošęs ją vesti, klasėje galima nuveikti daug daugiau. Pasiruošimas leidžia pamokai vykti sklandžiai ir užtikrina, kad kiekvienas galėtų pasiekti geriausią įmanomą rezultatą. Technologijų įtaka švietimo srityje
Reklama
Maksimalumas
Daryti viską, ką gali geriausiai. Kiekvieno „geriausia“ atrodo skirtingai – vienam tai dešimtukas iš egzamino, kitam – užduoties atlikimas iki galo, trečiam – drąsa pakelti ranką ir užduoti klausimą. Svarbiausia, kad mokinys pats žinotų, jog padarė viską. Mokytojas kiekvieną dieną turi stengtis atiduoti viską, ką gali geriausio. Toks požiūris ugdo pasididžiavimą ir motyvaciją siekti daugiau. 15 metų mokytoju dirbantis, programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Donatas Kriukas: „Tikiu, kad mokytojo profesija sulauks renesanso“
„Šie keturi principai nėra vien tik klasės taisyklės – tai vertybės, vienodai svarbios tiek mokiniams, tiek mokytojams. Jie formuoja mokinių charakterį ir požiūrį į gyvenimą, o kartu padeda mokytojui nuolat augti bei tobulėti. Mano tarptautinė mokytojo patirtis rodo, kad taikant šiuos principus pamoka tampa ne tik žinių perdavimo procesu, bet ir erdve, kurioje ugdomi sąžiningi, atsakingi ir gyvenimui pasirengę žmonės“, – teigia Eric Saa.
Reklama
