Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Kibernetinio saugumo ekspertai perspėja apie padažnėjusius sukčių bandymus gyventojų pinigus išvilioti pasinaudojant suklastotomis bankų reklamomis socialiniuose tinkluose. Nors toks apgaulės būdas nėra naujas, tačiau nusikaltėliai sugalvoja vis įvairesnių jo formų. Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui atkreipia dėmesį į pastaraisiais mėnesiais daugiausiai „Facebook“ tinkle plintančias suklastotas reklamas, kuriose siūlomas atlygis už dalyvavimą banko apklausoje. Užkibus ant tokio sukčių kabliuko galima nukentėti finansiškai.
Klasikinis internetinis sukčiavimas naujame rūbe
D. Kolmatsui pasakoja, kad pirmas tokio tipo bandymas apgauti banko klientus fiksuotas maždaug prieš du mėnesius, o vėliau pastebėti pakartotiniai bandymai taikyti panašią schemą. Socialiniuose tinkluose skelbiamos tariamai Šiaulių banko reklamos, kuriose banko klientai kviečiami paspausti internetinę nuorodą ir sudalyvauti apklausoje. Už tai žadamas 175 eurų ar kitoks piniginis atlygis. Vedate SMART-ID kodą? Įsitikinkite, kad nepatvirtinate sukčių operacijos
Patikėję reklama ir paspaudę nuorodą nukreipiami į fiktyvų puslapį, kuriame užpildę pateiktus klausimus yra prašomi prisijungti prie savo banko paskyros, suvesti e. bankininkystės prisijungimo ar banko kortelės duomenis. Tai padarius tenka palaukti, o kol vyksta „prisijungimas“, naudodami suvestus duomenis sukčiai jungiasi prie kliento Šiaulių banko paskyros, kurioje inicijuoja operacijas, o budrumą praradęs klientas tvirtina išeinančias mokėjimo operacijas manydamas, jog tvirtina prisijungimą.
„Pastaroji reklamų, siūlančių dalyvauti apklausoje banga, rodo, kad nusikaltėliai ir toliau aktyviai veikia socialinių tinklų erdvėje, čia tyko savo aukų, o pakartotiniai bandymai taikyti šią schemą reiškia, kad ji bent iš dalies yra efektyvi. Žinome, kad tokiomis suklastotomis reklamomis bandoma apgauti ne tik mūsų, bet ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų klientus, o tam tikri ženklai rodo, kad ši nusikalstama veika gali būti organizuojama iš užsienio“, – sako D. Kolmatsui.
Dedama daug pastangų prevencijai
Anot D. Kolmatsui, Šiaulių bankas šių ir panašių apgaulių prevencijai skiria daug resursų ir taiko pažangius stebėsenos mechanizmus. Vos pastebėjus suklastotas reklamas ar gavus apie jas žinių iš klientų siekiama operatyviai tokį turinį iš socialinių tinklų ir internetinės erdvės pašalinti. Atostogų biudžeto planavimas
Tiesa, D. Kolmatsui pažymi, kad socialinių tinklų bendrovės ne visuomet operatyviai sureaguoja į pranešimus apie sukčių veiklą. Be to, net ir pašalinus vieną grėsmę, nusikaltėliai pakankamai nesunkiai gali sukurti ir paskleisti naujas panašaus pobūdžio reklamas. Dėl to, anot ekspertės, gyventojams būtina neprarasti budrumo, kritiškai vertinti turinį internete ir nesusivilioti dosniais atlygiais, dovanomis ar pernelyg gerai skambančiais pasiūlymais.
„Apie tai nuolat informuojame savo klientus, tačiau vis dar yra paplitęs stereotipas, kad į sukčių pinkles papuola tik vyresnio amžiaus gyventojai ar tie, kurie retai naudojasi internetu. Pastarieji sukčiavimo atvejai pasitelkiant suklastotas reklamas rodo, kad nusikaltėlių taktikoms yra paveikūs įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės. Tokios suklastotos reklamos, priešingai nei kai kurios kitos „fišingo“ atakos, yra nukreiptos į labai plačią auditoriją – jų tikslas yra pasiekti kuo daugiau žmonių iš įvairių sluoksnių. Į tai yra investuojama nemažai pinigų. Apibrėžti bendrą aukų portretą taip pat būtų labai sudėtinga, o tai tik patvirtina, kad kibernetinio saugumo higiena ir įpročiai šiandien yra reikalingi kiekvienam“, – pažymi D. Kolmatsui. Įspėja norinčius apsipirkti „Facebook“ platformoje
Svarbu išlikti budriems
Ekspertė pabrėžia, kad Šiaulių bankas niekuomet neprašo klientų pateikti e. bankininkystės prisijungimo ar bankinių kortelių duomenų, nesiūlo atlygio už apklausas ir nekviečia jose dalyvauti per socialinius tinklus. Taip pat labai svarbu niekada netvirtinti operacijų, kurių pats neinicijavote.
D. Kolmatsui taip pat ragina nespausti jokių įtartinų nuorodų, o norint prisijungti prie savo e. bankininkystės rekomenduoja banko adresą rankiniu būdu suvesti naršyklėje. SMS žinutėmis, e. laiškais gautos ar socialiniuose tinkluose platinamos prisijungimo nuorodos, banko atstovės teigimu, beveik neabejotinai yra apgaulė, todėl jų spausti nereikėtų. Lietuviai kasmet praranda apie 100 mln. eurų perkamosios galios
Net ir paspaudus sukčių nuorodą žalos dažnu atveju galima išvengti, laiku sustojus ir nesuvedus parašomų banko prisijungimo ar kortelės duomenų. Juos suvedinėti galima tik patiems tiesiogiai atėjus į reikiamą puslapį ir 100 proc. įsitikinus, kad banko ar kitos platformos, prie kurios jungiamasi per banką, internetinė svetainė yra tikra.
„Daugumoje fišingo atakų siekiama prisidengti gerai žinomomis įstaigomis, įmonėmis, prekės ženklais. Šiuo tikslu gali būti pakankamai įtikinamai imituojamas jų komunikacijos stilius ir vizualinis identitetas. Visgi neretai apgaulę išduoda tam tikros detalės – keistas ar neįprastas puslapio, į kurį veda nuoroda, domenas, neįprastas žinutės ar laiško siuntėjo adresas, automatinį vertimą primenantis reklamos ar informacinio pranešimo tekstas ir pan. Pavyzdžiui, kai kurios aptariamos suklastotos reklamos buvo skleidžiamos per su Šiaulių banku niekaip nesusijusias paskyras. Kitais atvejais pasitelktos suklastotos banko paskyros, o tą nesunku patikrinti apsilankius tikrojoje. Nepatiklumas naršant internete turėtų tapti natūralia būsena“, – sako D. Kolmatsui.
Didesnės materialinės gerovės link – kaip planuoti šeimos finansus 2025-aisiais?
Rygoje lietuvių vystomas kvartalas „Preses Nama Kvartāls“ išleidžia ketvirtąją obligacijų emisiją su 10 proc. palūkanomis
Sukčiai nusitaikė į verslą: vienas neatidus žingsnis gali kainuoti tūkstančius
Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai: į ką svarbu atkreipti dėmesį prieš išvykstant
Atostogų biudžeto planavimas: už kiek šiemet galima pailsėti Palangoje, Turkijoje ir Ispanijoje?
„Storent Holding“ obligacijų platinimo metu pritraukė 23 mln. Eur
Didesnės materialinės gerovės link – kaip planuoti šeimos finansus 2025-aisiais?
„Storent Holding“ pajamos Baltijos šalyse šiemet – 20 proc. didesnės
Finansų ekspertai primena: pasitikrinkite – dalis gyventojų pateikę pajamų deklaracijas gali susigrąžinti iki 300 eurų GPM
Plėtrą planuojanti „Storent Holding“ platina 35 mln. eurų vertės obligacijų emisiją
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...