Paskelbta
7 mėnesiai prieš-
Dirbtinis intelektas (DI) gali padeda tiek darbe, tiek buityje, o kai kuriais atvejais – ir sprendžiant kasdienius finansinius klausimus. Tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ gali akimirksniu pasiūlyti biudžeto planavimo, taupymo ar investavimo patarimų, tačiau kyla klausimas – ar jais galima pasitikėti? Apie tai, kaip vertinti „ChatGPT“ patarimus ir ko nepamiršti priimant finansinius sprendimus, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Paprašius „ChatGPT“ patarimo dėl finansų planavimo, dirbtinis intelektas dažnai pradeda nuo universalių klausimų: ar žmogus turi finansinę pagalvę, ar susiduria su skolomis, ar planuoja didesnius pirkinius, ar nori taupyti ateičiai. Jei žmogus nurodo, kad susiduria su neatidėliotinais poreikiais – pavyzdžiui, augančiomis kasdienėmis išlaidomis, paskolų įsipareigojimais ar nenumatytomis sveikatos išlaidomis – DI dažnai siūlo mažiau taupyti ir susitelkti į kasdienį stabilumą.
Kita vertus, jei žmogus turi stabilias pajamas ir neskuba, „ChatGPT“ paprastai rekomenduoja daugiau taupyti, kaupti finansinę pagalvę ar net investuoti ilgalaikiams tikslams. Tačiau, pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ patarimus būtina vertinti itin kritiškai.
„Dirbtinis intelektas vertina tik tuos duomenis, kuriuos jam pateikiate, o jie dažnai būna neišsamūs, todėl remtis vien jo patarimais planuojant finansus yra gana rizikinga. DI nemato jūsų pajamų struktūros, neturi prieigos prie kredito istorijos, nežino jūsų asmeninių tikslų ir negali įvertinti, kaip ekonominiai ar darbo rinkos pokyčiai paveiks būtent jus“, – teigia „Luminor“ ekspertė.
Anot jos, naudojantis „ChatGPT“ verta jį traktuoti kaip informacijos paieškos ar minčių struktūravimo įrankį. Taip pat ekspertė rekomenduoja prašyti dirbtinio intelekto remtis patikimais finansų šaltiniais ir pateikti nuorodas. Dar geresnė praktika – naudoti specializuotus DI sprendimus, pavyzdžiui, „Perplexity“, kurie orientuoti į patikrintos informacijos paiešką internete.
Atsako supaprastintai
„ChatGPT“ dažnai pateikia populiarias finansų planavimo taisykles – pavyzdžiui, „50:30:20“ biudžeto principą ar rekomendacijas turėti kelių mėnesių finansinę pagalvę. Nors tokie patarimai gali būti naudingi kaip atspirties taškas, jie ne visada tinka kiekvienam žmogui. Kaip 5G keičia miestų veidą?
„Universalūs finansiniai modeliai neatsižvelgia į individualias aplinkybes – šeimos dydį, skirtingą pajamų stabilumą, skolų struktūrą ar rizikos toleranciją. Todėl jie turėtų būti laikomi gairėmis, o ne konkrečiu veiksmų planu“, – pabrėžia A. Mincienė.
Nepateikite asmeninių duomenų
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad „ChatGPT“ pateikiama informacija ne visada būna tiksli ar atnaujinta. Be to, egzistuoja ir vadinamasis patvirtinimo šališkumas (angl. confirmation bias) – dažniausiai „ChatGPT“ pateikia atsakymus, kurie sustiprina jau turimą jūsų nuomonę, o ne objektyviai įvertina situaciją.
„Bet kokia informacija, kuria pasidalijate su dirbtiniu intelektu, tampa jo mokymosi dalimi. Todėl jokiu būdu nereikėtų jam patikėti jautrių finansinių ar asmens duomenų, o gautus atsakymus tikrinti patikimuose šaltiniuose“, – sako ekspertė. „Lietuvos draudimas“ pasirinko naujus žiniasklaidos planavimo partnerius
Galutinį sprendimą priimkite patys
Pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ gali būti puikus pagalbininkas – padėti suprasti sąvokas, įvertinti galimus scenarijus ar pasiruošti pokalbiui su specialistu. Tačiau jo pateikiami patarimai neturėtų būti laikomi galutiniais. ChatGPT dirbtinis intelektas
„Dirbtinis intelektas gali padėti galvoti, bet neprisiima atsakomybės už jūsų sprendimus – ji tenka tik jums. Todėl finansinius sprendimus reikėtų priimti įvertinus savo tikslus, rizikas, o geriausia, pasitarus su profesionalais“, – apibendrina ekspertė.
Grynieji traukiasi iš kasdienybės: kada jų vis dar gali prireikti?
Žygimantas Mauricas. Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje
Ekspertė atsako: ką daryti pametus banko kortelę?
Kaip įsigyti nuosavą būstą: pirmieji žingsniai būsimiems pirkėjams?
Lietuvos gyventojai lieka ištikimi visureigiams: kas lemia jų populiarumą?
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...