Paskelbta
2 metai prieš-
Šiemet būstui žymiai aktyviau skolinasi jaunesni nei 30 m. Baltijos šalių gyventojai, rodo „Citadele“ banko pirmų devynių 2024 m. mėnesių būsto paskolų duomenys. Vis dar aukštų bazinių palūkanų kontekste Lietuvos gyventojai skolinasi mažesnes sumas, ilgina paskolos grąžinimo laikotarpį.
Vidutinė 9 mėnesių būsto paskolos suma 2024 m. Lietuvoje buvo 120 tūkst. eurų (2023 m. –139 tūkst.), Estijoje – 154 tūkst. (2023 m. – 148 tūkst.), Latvijoje – 84 tūkst. (2023 m. – 78 tūkst.), tačiau reikšmingai padidėjo vidutinis paskolos grąžinimo terminas. Pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvoje jis buvo 22 m. (2023 m. – 15 m.), Latvijoje – 20 m. (2023 m. – 17 m.), Estijoje – 26 m. (2023 m. – 22 m.)
Tuo metu vidutinė mėnesio įmoka Lietuvoje šiemet siekė 712 eurų (pernai – 827 eurus), Latvijoje – 511 eurų (pernai – 533 eurus), Estijoje – 863 eurus (pernai – 944 eurus).
„Atsigavo Lietuvos gyventojų perkamoji galia, o jų nuomonė apie savo finansų perspektyvas – geresnė nei prieš COVID-19 pandemiją. Atstatę savo finansinius rezervus ir įvertindami vis dar aukštų palūkanų kontekstą, gyventojai didesnę santaupų dalį skiria pradiniam įnašui. Be to, Baltijos šalių gyventojus jau realiai paveikė ir euro zonoje prasidėjęs bazinių palūkanų ciklas. Dėl šių priežasčių šiemet ir matome reikšmingai mažesnę vidutinę paskolos sumą“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Anot Dariaus Burdaičio, skolindamiesi ilgesniam laikotarpiui, gyventojai sumokės daugiau palūkanų, tačiau sumažins mėnesio įmoką, o tuo pačiu – ir spaudimą mėnesio biudžetui.
Jis priduria, kad Europos Centriniam Bankui tęsiant bazinių palūkanų mažinimo ciklą, gyventojai gali tikėtis dar labiau sumažėsiančių palūkanų. 2023 m. pabaigoje fiksavus piką, EURIBOR šiuo metu yra reikšmingai sumažėjęs, o naujausios rinkos prognozės rodo, kad 3 mėn. EURIBOR nuo dabartinių 3,2 proc. sumažės iki 2,8 proc. gruodį, iki 2 proc. 2025 m. birželį, o 2025 m. gruodį sieks 1,9 proc.
„Prasidėjęs EURIBOR mažėjimas atitinkamai atsispindi ir Lietuvos būsto palūkanų statistikoje – Lietuvos banko duomenys rodo, kad rugpjūtį naujų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 5 proc. ir buvo mažiausios per 1,5 m., o pikas Lietuvoje buvo pasiektas 2023 m. spalį, kai jos siekė 5,9 proc. Europos Komisijos apklausos taip pat rodo, kad lietuviai geriausiai Baltijos šalyse vertina savo finansų perspektyvas, todėl artimiausiu metu galime tikėtis didesnio aktyvumo būsto paskolų rinkoje“, – sako D. Burdaitis.
Nors aktyviausiai būstui Baltijos šalyse ir toliau skolinasi 30–49 m. amžiaus grupės gyventojai, per metus stipriai išaugo būstui besiskolinančių 20–29 m. amžiaus gyventojų dalis. Pernai tokių klientų paskolų dalis Lietuvoje sudarė 11,7 proc., kai šiemet – 23,7 proc., Latvijoje – 9,8 proc., o šiemet – 18,6 proc., Estijoje – 17,2 proc. o šiemet – 27,4 proc.
Pasak „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo, jaunesni pirkėjai dar neturi sukaupę didelio kapitalo, todėl būstui skolinasi, nes negali jo nusipirkti už parduotą kitą nekilnojamąjį turtą, kas dažniau pasitaiko vyresnių amžiaus grupių atveju.
„Kita vertus, jeigu tėvai kaupė ir investavo lėšas savo vaikų ateičiai, jau sulaukę pilnamestystės, vaikai gali panaudoti šią sumą įvairiausiems poreikiams, įskaitant ir pradinį įnašą būsto paskolai“, – galimas priežastis vardija Darius Burdaitis.
Įmonių skolos mažėja, tačiau sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos porų dėl finansų nesipyksta
„Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė
Po Registrų centro duomenų nutekėjimo ekspertas perspėja: didžiausia rizika – ne patys duomenys
Perkate senos statybos butą: apie ką turite pagalvoti?
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai
Auginantys vaikus kitąmet sulauks didesnių išmokų: kaip efektyviausiai jas įdarbinti






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...