Paskelbta
1 metai prieš-
Kylant gyventojų perkamajai galiai, auga lietuvių išleidžiama pinigų suma užsienio šalyse. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos turistų išlaidų užsienyje slankusis keturių ketvirčių vidurkis siekė rekordines aukštumas – 281 mln. eurų, 5,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
„Augančią lietuvių išleidžiamą sumą kelionėms lėmė ne tik po infliacijos atsigaunanti Lietuvos gyventojų perkamoji galia. Ši statistika pateikiama nominaliomis kainomis, tad natūralu, kad jai įtakos turėjo ir tai, kad užsienio šalyse brango paslaugos“, – kalba A. Izgorodinas.
Tai, kad auga lietuvių skiriamas biudžetas atostogoms svetur, pastebi ir kelionių organizatoriai.
„Lietuviai 2024 m. vasaros sezoną vidutiniškai atostogoms skyrė 950 eurų asmeniui, kai prieš metus analogišku laikotarpiu išleisdavo 900 eurų. Apie 10 proc. yra išaugęs ir žiemos kelionėms skiriamas biudžetas, kuris šiuo metu siekia 950-1000 eurų”, – pristato Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Laukia intensyvaus sezono
Kelionių organizatoriaus atstovės teigimu, sėkmingi kelionių pardavimai leidžia tikėtis aktyvaus žiemos sezono.
„Aktyviai lietuviai keliauja į šiltąsias kryptis – Egipto kurortus, į Atlanto vandenyne esančias Tenerifės bei Madeiros salas, Jungtinius Arabų Emyratus. O aktyvaus poilsio mėgėjai renkasi slidinėjimo keliones Austrijos Alpėse”, – vardija „Tez Tour“ atstovė.
Pasak jos, atsižvelgus į keliautojų aktyvumą, žiemos sezoną suplanuota 26 proc. didesnė skrydžių programa nei prieš metus. 45 proc. padidinta Egipto programa, daugiau nei dvigubai augs skrydžių į Jungtinius Arabų Emyratus skaičius.
I. Aukštuolytės teigimu, keliautojai kaip niekada aktyviai planuoja ir kitos vasaros atostogas svetur, lyginant su praėjusiais metais, daugiau nei dvigubai yra išaugęs užsakymų kiekis.
Palankius turizmo sektoriaus įmonių rezultatus prognozuoja ir ekonomistas A. Izgorodinas.
„Europos Komisijos apklausa apie gyventojų finansines perspektyvas parodė, kad Lietuvos gyventojų nuomonė spalio mėnesį buvo geriausia per visą šio rodiklio matavimo istoriją nuo 2001 metų. Taip pat auga gyventojų santaupos bankuose. Šios dvi prielaidos leidžia tikėtis, kad bendra lietuvių išleista suma kelionėms augs ir kitais metais“, – sako jis.
Signalų, kad kainos mažės – nėra
„Citadele“ banko ekonomisto teigimu, signalų, kad kitais metais kelionių kainos mažės, nėra.
„Kitąmet 12 proc. numatomas minimalios mėnesinės algos kilimas. Paskui save minimali alga temps į viršų atlyginimus ir kituose sektoriuose, tarp jų – ir turizmo įmonėse: tai palies turizmo agentūras, viešbučius, restoranus, kavines“, – paaiškina A. Izgorodinas.
Jo teigimu, taip pat nuo šių metų gruodžio iki kitų metų birželio mėnesio Europos centrinis bankas dar penkis kartus sumažins bazines palūkanas. Tai bus itin svarbus veiksnys Lietuvos žmonių perkamosios galios atsigavimui, nes daugiau nei 90 proc. visų būsto paskolų sudaro paskolos kintančiomis palūkanomis. Atitinkamai ir euro zonos ekonomika 2025 m. bus šiek tiek aktyvesnė, gyvesnė.
„Dėl tolesnio darbo užmokesčio augimo bei mažėsiančių palūkanų neprognozuočiau turizmo paslaugų kainų kritimo. Labiau reikėtų tikėtis nedidelio jų padidėjimo“, – apibendrina ekonomistas.
Kitąmet nesitikėti pigesnių kelionių kainų ragina ir kelionių organizatoriaus atstovė.
„Analizuodami viešbučių pasiūlymus 2025 m. sezonui, matome, kad populiariausi viešbučiai didina kainas, kai kurie – iki 20 proc. Bendras viešbučių kainų augimas yra apie 10-15 proc., priklausomai nuo kelionės laikotarpio. Mažesnis pabrangimas fiksuojamas Bulgarijoje“, – apžvelgia I. Aukštuolytė.
Vis tik ji turi vieną patarimą keliautojams, norintiems sutaupyti: „Didžiausias nuolaidas viešbučiai siūlo išankstinių pardavimų metu, tuomet galima kelionių paketą įsigyti apie 40 proc. pigiau. Neverta laukti paskutinės minutės.”
Geidžiamiausių kelionių krypčių dėlionė: kurios šalys labiausiai vilioja lietuvius?
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?
Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos Tenerifėje ir Egipte
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai
Kalėdinės svajonės: apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę
Auginantys vaikus kitąmet sulauks didesnių išmokų: kaip efektyviausiai jas įdarbinti
30 proc. keliautojų įkvėpimo semiasi socialiniuose tinkluose – kaip tai veikia viešbučių paklausą?
Apklausa: kalėdinėms dovanoms lietuviai skirs kuklesnį biudžetą nei pernai


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos mobiliojo ryšio rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Trys vardai, trys tinklai, panašios kainos, tie patys pažadai apie greitį...
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
Kapsulinis kavos aparatas dažnai atsiranda tada, kai kava turi būti paprasta. Be malimo, be svarstyklių, be ilgų rytinių ritualų. Mygtukas,...
Kavos aparatas dažnai tampa tylia namų virtuvės dalimi. Jis stovi kampe, burzgia rytais, kartais primena apie save lempute ar keistu...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...