Paskelbta
2 mėnesiai prieš-
Kalbėdami apie pensijų kaupimą, dažnai susitelkiame į dabartį – į tai, ką galime gauti ar prarasti šiandien. Tačiau pensijų sistema yra sukurta ne dabarčiai, o ateičiai – kai „aktyvių“ pajamų nebėra, o gyvenimo kokybę lemia tai, ką sukaupėme anksčiau. Kokia bus mūsų gyvenimo kokybė po šiemetinės pensijų sistemos reformos? Ir kiek tą kokybę nulems mūsų pačių veiksmai artimiausiais mėnesiais?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys pokyčiai, suteiksiantys galimybę pasitraukti iš pensijų sistemos II pakopos ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo kaip gardus kąsnelis. Apie ką pagalvojama žymiai rečiau – kad už kiekvieną gardų kąsnelį tenka susimokėti.
Pinigai „iš oro“
Turbūt „gardžiausias kąsnelis“ po pensijos sistemos pakeitimų nuo kitų metų bus galimybė atsiimti pinigus iš II pakopos. Šią galimybę dauguma žmonių visai pagrįstai vertina kaip pinigus „iš oro“, bet tik nedaugelis įsigilina, ką tai reiškia iš tikrųjų.
Pirmiausiai derėtų įsisąmoninti, kad visos II pakopoje sukauptos sumos, kuri yra skelbiama pensijų kaupimo bendrovės tinklalapyje, atsiimti nepavyks. Iš jos reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokas, kurias galima rasti prisijungus prie „Sodros“ sistemos. Suma, gauta jas atėmus, ir bus ta, kurią galėsite atsiimti.
Taip pat ne visi atkreipia pakankamą dėmesį, kad pinigus „iš oro“ gauna ir kaupdami II pakopoje: kiekvieną mėnesį valstybė prisideda po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2024 m. ši suma siekė 364 eurus per metus, o kitais metais, prognozuojama, pakils iki 400 eurų. Tai gali atrodyti nedaug, bet II pakopa yra vienintelis taupymo instrumentas Lietuvoje, kuriame galima gauti 400 eurų „iš oro“.
Ilguoju laikotarpiu – kas ir yra kaupimo pensijai esmė – ši iš pažiūros nedidelė suma gali virsti dešimtimis tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, kaupiant 30 metų, net ir be investicinės grąžos, valstybės įmokų suma bus daugiau nei 10 tūkst. eurų. O pridėjus dar ir investicinį prieaugį, ši suma „iš oro“ dar labiau išauga. Pinigai ant medžių neauga
„Pinigai daro pinigus“
Dar mažiau žmonių apmąsto – ar juo labiau pritaiko sau – frazę „pinigai daro pinigus“. Papildomo kaupimo pensijai atveju šis principas irgi veikia, nes pensijos kaupime įmokų dydis yra kur kas mažiau svarbus nei laikas. Būtent ilgalaikis nenutrūkstamas investavimas leidžia pasinaudoti vadinamuoju sudėtinių palūkanų efektu, kai pinigai ima uždirbinėti pinigus. Kaupimą nutraukus, nutrūksta ir šis akumuliatyvinio augimo mechanizmas.
Kaupimas pensijai veikia panašiai kaip lavina: pradžioje ji lėta, bet vėliau prieaugis ir efektas ima didėti eksponentiškai. Tarkime, žmogus turi sukaupęs 10 tūkst. eurų, kurių metinė vidutinė grąža – 7 proc. Jei šie pinigai fonde liktų dar 20 metų, su tokia pat grąža jie išaugtų iki daugiau nei 38 tūkst. eurų. Pasitraukus dabar, visa ši potenciali nauda dings. Filmai apie pinigus
Kokia bus senatvė, sprendžiame dabar
Dabar daromi sprendimai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau jie gali virsti labai konkrečiomis ir, kai kuriais atvejais, skaudžiomis pasekmėmis senatvėje. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, nutraukus kaupimą II pakopoje, pensijos pakeitimo norma gali sumažėti 15–20 proc. Tai reiškia, kad žmogus, kuris šiandien uždirba 1200 eurų „į rankas“, senatvėje, skaičiuojant šiandienos pinigais, vietoje 700 eurų (jei dalyvautų II pakopoje) galės tikėtis tik apie 500–550 eurų.
Nors per mėnesį tai yra 150–200 eurų mažesnė suma, bet, pavyzdžiui, per 20 pensijos metų tai sudaro apie 36–50 tūkst. eurų prarastų pajamų – gerokai daugiau, nei galima gauti vienkartiniu atsiėmimu dabar. Išgyvename trumpalaikių ekonomikos tikslų ir greito rezultato siekimo laikmetį
LB taip pat prognozuoja, kad lietuvio, kuris pensijai papildomai apskritai nekaupia, vidutinė pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. bus 40 proc., o iki 2070 m. – vos 33 proc. Kitaip tariant, tikėtina, jog be papildomo kaupimo senatvėje teks išgyventi vos už 40 proc. (ar dar mažiau) dabar vidutiniškai gaunamo atlyginimo.
Greiti pinigai šiandien – skurdesnė senatvė ateityje
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsisakant papildomo kaupimo įgyvendinama asmens laisvė pasirinkti, taip pat atsiranda pinigų „iš oro“, su kuriais galime elgtis kaip tinkami. Tačiau realybėje šis sprendimas primena bandymą pasodinti medį, o po kelerių metų jį išrauti – dar nesulaukus vaisių. Kad investicijos į ateitį nenuviltų
Todėl prieš pasitraukiant iš II pensijų pakopos, verta sau užduoti paprastą klausimą: ar šiandien gauti keli tūkstančiai eurų verti to, kad senatvėje kas mėnesį skaičiuotume centus? Nes tuomet pinigų „iš oro“ tikėtis jau nebegalėsime.
Kaip pasirinkti – pasitraukti ar likti antroje pensijų pakopoje
Antros pakopos pensijos pinigai gali „virsti oru“: kokių klaidų nedaryti?
Nuo buto Lietuvoje iki būsto Alikantės regione: kaip lietuviai dėlioja finansinius scenarijus pensijai
Kaip pasirinkti – pasitraukti ar likti antroje pensijų pakopoje: pataria ekspertai
Pramoginių laivų bumas, infrastruktūros deficitas ir atsiveriančios galimybėמ „Klaipėda Boat Show“ kviečia diskutuoti apie vandenų potencialą
Lietuvos verslas ragina greičiau taisyti degalų akcizų klaidas
Ekspertai: cukraus mokestis atsilieps vargingiausiųjų piniginėms, bet ne sveikatai
Ekonomika 2025: kokius sprendimus verslui būtina priimti? Ekonomisto Mariaus Dubnikovo įžvalgos Kauno PPA rūmų diskusijoje
Degalų kainų šuolis: mažų miestų ekonomika pajus labiausiai
2025-ieji transporto sektoriuje: didėjančios išlaidos degalams ir atsargios pasaulinės naftos kainos prognozės


Naudingos nuorodos:
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti...
Šventiniu laikotarpiu Lietuvos gyventojai mėgsta išvykti iš namų – lankyti artimuosius, keliauti. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 61...
Yra skaičius, kuris automobilių pasaulyje nuolat sukelia lengvą nepatogumą. Kartais – atvirą susierzinimą. Tai „Porsche“ pelnas vienam automobiliui. Kai kurie...
Kriminologijos ekspertai pastebi, kad vagysčių iš butų bei privačių namų padaugėja vasaros atostogų ir žiemos švenčių metu. Oficialiais Lietuvos policijos...
Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų požiūrį į internetą ir dirbtinį intelektą (DI) rodo dvilypę tendenciją – technologijos plačiai vertinamos kaip...
Artėjant didžiosioms metų šventėms, dovanų paieška tampa ne tik būtinybe, bet ir malonia tradicija. Kad apsipirkimas teiktų daugiau džiaugsmo nei...
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas...
Kelionės vis dažniau tampa kalėdinių dovanų pasirinkimu – nuo savaitgalio Europos miestuose iki svajonių atostogų egzotiškuose kraštuose. Tokia dovana kuria...
Artėjančios šventės reiškia gražias, malonias, džiugias ir skanias akimirkas prie šventinio stalo, prie kurio susėsime su mums brangiais žmonėmis. Tačiau...
Nuo 2026 metų Lietuvoje gyvenantys ir aptarnavimo sektoriuje dirbantys užsieniečiai privalės mokėti lietuvių kalbą bent baziniu lygiu. Įstatymas numato, kad...