Paskelbta
1 metai prieš-
Albertas Einšteinas kadaise sakė, kad sudėtinės palūkanos yra aštuntasis pasaulio stebuklas. Tie, kurie sudėtines palūkanas supranta – jas uždirba, o kurie nesupranta – jas moka. Plačiau apie tai pasakoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius.
Sudėtinės palūkanos yra skaičiuojamos ne tik nuo pradinės investuotos sumos, bet ir nuo kiekvienais metais uždirbtų palūkanų. Kitaip tariant, tai yra palūkanos nuo jau sukauptų palūkanų, o tai leidžia pagreitinti investicinės grąžos augimą laikui bėgant.
Geriausias draugas – laikas
Norint uždirbti iš sudėtinių palūkanų, itin svarbus tampa ilgasis investavimo laikotarpis, teigia M. Skardžius. Sudėtinių palūkanų reikšmę geriausiai išvysite per ilgesnį laikotarpį, todėl svarbiau ilgalaikė strategija nei trumpalaikis pelnas. Eksperto teigimu, pirmaisiais metais investicijų grąža greičiausiai pasirodys itin nedidelė, tačiau vėliau ji vis augs – laikas čia yra jūsų geriausias draugas.
„Pavyzdžiui, investuodami 100 eurų su vidutine metine 10 proc. grąža, po metų turėtumėte 110 eurų. Po 10 metų – 259 eurus, po 25 metų – 1083 eurus, o po 100 metų – jau beveik 1,4 milijono eurų. Taigi, šios palūkanos auga geometrinės progresijos principu“, – pavyzdį pateikia ekspertas.
Anot M. Skardžiaus, svarbiausia tiek nuosekliai investuoti tam tikras, kad ir nedideles sumas, tiek reinvestuoti uždarbį, t. y., naudotis sudėtinių palūkanų principu. Tokia logika galioja praktiškai bet kuriai investicinei priemonei – nuo indėlių iki akcijų ar vertybinių popierių, tačiau gali skirtis investicijų uždarbio išmokėjimo dažnis ir forma.
„Pavyzdžiui, kai kurie renkasi prekiauti akcijomis ir svyruojant jų vertei uždarbį fiksuoti kone kasdien. Tačiau praktikoje smulkiesiems investuotojams dažną prekybą akcijomis riboja nemaži administraciniai mokesčiai. O štai, tarkim, biržoje prekiaujami fondai (angl. ETF) dažnai investuotojams uždarbio neišmoka daugelį metų ir jį reinvestuoja patys“, – pasakoja M. Skardžius.
Svarbiausia – kuo anksčiau pradėti
Kaip bebūtų, anot eksperto, reinvestuoti savo pinigus visada galite ir savarankiškai, tačiau svarbiausia – pradėti. Sudėtingiau gali pasirodyti tik tai, kad kaskart reikės patiems nuspręsti, kur toliau investuoti gautą uždarbį, bei sekti, kaip yra apmokestinami sandoriai.
„Priešingu atveju, delsdami investuoti, ilgainiui palūkanų greičiausiai uždirbsite žymiai mažiau, o kaupdami pinigus dalį jų prarasite dėl infliacijos. Deja, Lietuvoje pastaroji praktika ypač dažna – savo santaupas žmonės dažnai renkasi laikyti tiesiog „kojinėje“, o ne juos įdarbinti“, – sako ekspertas.
Sudėtinės palūkanos yra galingas įrankis jūsų turtui auginti per ilgą laiką. Be abejonės, bet koks investavimas visada susijęs su rizika, primena M. Skardžius. Ją sumažinti galime investicijas diversifikuodami bei remdamiesi ne emocijomis, bet skaičiais ar ekspertų įžvalgomis.
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį
Tyrimas: kas penktam Lietuvos gyventojui santaupų užtektų tik dvejiems mėnesiams
Būstas gali tapti dar labiau neprieinamas: įperkamumas jau siekia Stokholmo, Londono ir Paryžiaus lygį
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Kaip parduoti būstą su paskola: ekspertės patarimai


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...