Tyrimas atskleidė, kiek lietuvių susiduria su skolų išieškotojais

Įsiskolinimų, dėl kurių su gyventojais yra susisiekusios skolų išieškojimo bendrovės, turi beveik 1 iš 10 gyventojų. Tokius duomenis atskleidė skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service” užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tai – panaši gyventojų dalis, kaip ir 2022 metais.

Reklama

„Su skolų išieškotojais susiduriančių gyventojų dalis šįmet, palyginti su praėjusiais metais, augo 1 proc. punktu ir siekia 9 proc. Tai rodo, kad nepaisant praėjusiais metais finansinių iššūkių nepagailėjusios aukštos infliacijos, daugumai gyventojų pavyko atrasti kasdienių išlaidų bei skolų valdymo pusiausvyrą. Prie to prisidėjo ir didėjusios gyventojų pajamos, kurios amortizavo infliacijos įtaką, ir valstybės taikytos lengvatos bei kompensacijos”, – sako skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service” direktorė Rasa Butkuvienė.

Tiesa, atsipalaiduoti, pasak R. Butkuvienės, nereikėtų. Finansinių institucijų statistika indikuoja tiek vartojimui besiskolinančių tiek ir vėluojančių grąžinti skolas gyventojų skaičiaus augimą. Be to, liepos pabaigoje Europos centrinio banko padidintų palūkanų normų augimo įtaką dalis paskolų turėtojų dar tik pajus per artimiausią pusmetį. Neatmestina, kad tai kai kuriems gali sukelti didesnių ar mažesnių iššūkių suvaldant kasdienių finansų balansą.

Įsiskolinimų dažniau turi vyrai

Kaip atskleidžia tyrimas, vyrai (11 proc.) dažniau nei moterys (6 proc.) teigė susidūrę su skolų išieškotojais. Taip pat – nevedę asmenys bei didžiųjų miestų gyventojai.
Dažniausiai, natūralu, skolų, dėl kurių su jais yra susisiekę skolų išieškotojai, turi mažiausias pajamas uždirbantys gyventojai (15 proc.). Tačiau tarp respondentų, kurie nurodė, kad jų namų ūkyje pajamos vienam asmeniui siekia 700–1000 eurų, susiduriančių su skolų išieškotojais dalis taip pat yra aukštesnė už vidurkį ir siekia 12 procentų.
„Tokie apklausos rezultatai patvirtina, kad mūsų finansinė situacija priklauso ne tik nuo pajamų dydžio, bet ir mūsų gebėjimo efektyviai valdyti finansus. Biudžeto planavimas, išlaidų sekimas – itin svarbūs įpročiai, kurie padeda išlaikyti finansų balansą bei vengti įsiskolinimų”, – komentuoja R. Butkuvienė.

Beje, nors infliacija savo piką pasiekė ir daugiausia iššūkių kėlė praėjusių metų rudenį, 78 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų skolos mažėjo arba nekito. Su didesniais sunkumais ir ūgtelėjusiomis skolomis nurodo susidūrę 22 proc. įsiskolinimų turėjusių respondentų.

Kaip efektyviai grąžinti skolas

„Įsiskolinimai ne tik apriboja mūsų finansines galimybes, bet ir slegia psichologiškai. Tam, kad galėtume susigrąžinti savo finansų kontrolę ir pasiekti didesnę finansinę laisvę bei psichologinę ramybę, turime dėti sąmoningas pastangas atsikratyti skolų naštos. Neturėdami įsiskolinimų, galime laisviau naudoti pinigus mums svarbiems dalykams, pavyzdžiui, investicijoms, taupymui ar asmeninių tikslų siekimui”, – sako R. Butkuvienė.

Pasak R. Butkuvienės, norint efektyviai grąžinti skolas, pirmiausia reikėtų sudaryti išsamų biudžetą, kuriame būtų nurodytos mūsų pajamos ir išlaidos. Tuomet įvertinti, kurios iš patiriamų išlaidų yra būtinos, o kurių galime sumažinti, idant turėtume daugiau lėšų skoloms atiduoti. Beje, norint šį tikslą pasiekti greičiau, papildomas pajamas ar padidėjusio atlyginimo dalį bent laikinai taip pat verta nukreipti skolų grąžinimui.

„Galiausiai, verta sudaryti visų savo skolų sąrašą ir nustatyti jų prioritetus pagal palūkanų normų dydžius. Pirmiausia reikėtų skirti dėmesį paskolų su didžiausiomis palūkanomis grąžinimui, nes laikui bėgant jos kainuoja brangiau”, – pataria „Easy Debt Service” vadovė.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Easy Debt Service” užsakymu 2023 m. sausio 19–28 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų, jų atsakymai reprezentuoja 18–75 m. amžiaus šalies gyventojų nuomonę.