2 iš 5 lietuvių prioritetą teikia būstui už centro, tačiau vilniečiai ir gaunantys aukštas pajamas – gyvenimui miesto širdyje

Rinkdamiesi būstą Lietuvos didmiesčių gyventojai vis dažniau žvalgosi į užmiestį ir toliau nuo centro nutolusius rajonus. Būstui toliau nuo centro nutolusiuose rajonuose pirmenybę teiktų 40 proc. didmiesčiuose gyvenančių lietuvių, o dar 31 proc. rinktųsi gyventi priemiestyje ar už miesto ribos – 3 proc. daugiau nei pernai. Visgi vilniečiai ir aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai prioritetą ir toliau teikia būstui miesto centre – tokius duomenis atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies gyventojų apklausa.

Reklama

Gyvenimui miesto širdyje pirmenybę teikia didžiausia dalis (41 proc.) aukščiausias pajamas gaunančių gyventojų. Tarp gyventojų, kurie galėdami rinktųsi gyventi arti miesto centro ar jame – du trečdaliai vilniečių. Be to, reikšmingai didesnę dalį norinčių gyventi miesto centre ar arti jo sudaro moterys (57 proc.).

Toliau nuo miesto centro ar priemiestyje lietuviai labiausiai norėtų gyventi dėl ramesnės aplinkos (78 proc.), supančių žaliųjų erdvių (66 proc.) ir, jų manymu, geresnės būsto kainos (52 proc.). Dažniausiai gyventojų įvardinti būsto miesto centre privalumai – didesnis tokio NT likvidumas (59 proc.), patogesnė viešojo transporto infrastruktūra (50 proc.) ir lengviau prieinamos pramogos bei paslaugos (46 proc.). Lietuviai rudenį keliavo kitaip

„Nors vis didesnei daliai lietuvių tampa patrauklus gyvenimas užmiestyje ar toliau nuo miesto centro, gyventojams, kuriuos mažiau riboja finansai, būstas miesto centre su visais savo privalumais išlieka prioritetu. Projektai miesto centre toliau susilaukia didelio būsto pirkėjų susidomėjimo – gyventojams aktualu būti miesto įvykių centre. Visgi net ir įsigyjantys būstą centre nori gauti su gyvenimu užmiestyje siejamus privalumus – privatumą, ramybę, žaliąsias erdves“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

K. Vanagas pažymi, kad šiuos poreikius bendrovės vystomuose projektuose siekiama atliepti ypatingą dėmesį skiriant namų kiemams ir žaliosioms erdvėms, o taip pat projektuojant erdvias butų terasas ir balkonus, kuriuose gyventojai gali mėgautis poilsiu po atviru dangumi. Namų kiemuose pasirūpinama šiuolaikiškais apželdinimo sprendimais ir rekreacijos infrastruktūra, taip pat išskirtinėmis vaikų žaidimų aikštelėmis. Siekiant, kad namų kiemai būtų skirti pirmiausiai žmonėms, o ne automobiliams, dauguma jų parkavimo vietų įrengiama požeminėse stovėjimo aikštelėse. Kodėl darbuotojai, gaunantys pajamas natūra, netenka teisės į GPM lengvatas?

„Sąlygas kokybiškam poilsiui ir privatumą suteikiantys namų kiemai ir sutvarkyta projektų aplinka yra vieni iš privalumų, kuriuos mūsų būsto pirkėjai itin vertina. Be to, jeigu yra galimybė, savo projektams pasirenkame tokias miesto centro vietas, kurios suteikia gamtos užuovėją. Pavyzdžiui, Vilniuje esame įgyvendinę itin sėkmingus projektus ant Neries kranto. Neries suteikiama gaiva ir ramybe yra įpratę mėgautis ir Kaune vystomo „Piliamiesčio“ kvartalo gyventojai, kurie sutvarkytoje krantinėje mėgsta rengti piknikus, leisti laiką su knyga, vaikščioti ar važinėti dviračiais. Nuolat ieškome galimybių, kaip priartinti gamtą prie žmogaus“, – pasakoja K. Vanagas.

K. Vanago manymu, prie su būstu užmiestyje siejamų privalumų reikšmės didėjimo galėjo prisidėti pandemija, kurios metu gyventojai daugiau laiko praleisdavo namuose ir ėmė labiau vertinti tokius būsto aspektus kaip, pavyzdžiui, privati terasa ar šalia esančios žaliosios erdvės. Nors gyvenimas po pandemijos, regis, grįžo į savas vėžias, pasikeitęs gyventojų santykis su namais turi išliekantį poveikį būsto pirkėjų prioritetams bei poreikiams. 2025 m. kelionių tendencijos

Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų liepą. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25-65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.