Teisė
Bendrovė likviduota, tačiau liko nepaskirstyto turto. Kaip jį teisėtai perimti?
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Merkevičius
Reklama
Kiekvienų metų balandžio pabaigoje vieniems galvoje pavasaris, tačiau daliai – tai juridinių asmenų ataskaitinių susirinkimų organizavimo metas. Dažnu atveju metinis ataskaitinis susirinkimas turi būti suorganizuotas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o vienas iš esminių susirinkimo darbotvarkės klausimų yra finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų turi būti pateikiami registruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui.
Nors gresia atsakomybė už pavėluotą ataskaitų teikimą ar nepateikimą, ne visi juridinių asmenų vadovai ar įgalioti asmenys šią pareigą atliks. Gali būti, jog tokia situacija bus nulemta nebevykdomos, o gal niekada taip ir nepradėtos faktiškai vykdyti veiklos. Tačiau, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, Juridinių asmenų registre veiklos stabdymas neregistruojamas, todėl juridinis asmuo laikomas veikiančiu ir bet kuriuo atveju turi teikti įstatymų nustatytus dokumentus ir duomenis. Teisės aktuose nėra įtvirtintų nuostatų, atleidžiančių nuo prievolės pateikti finansines ataskaitas, jei juridinis asmuo laikinai nevykdo veiklos ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra priėmusi sprendimą dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo.
Galimos pasekmės dėl finansinės atskaitomybės neteikimo daugeliui jau gerai žinomos, t. y. Juridinių asmenų registro tvarkytojas gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Kai kuriais atvejais veiklos nevykdantys juridiniai asmenys, o konkrečiau – jų dalyviai, siekdami sutaupyti lėšų veiklos nevykdančio ir kreditorių neturinčio juridinio asmens likvidavimui, gali sąmoningai pasirinkti tokį likvidavimo variantą. Ką įmonėms reikėtų žinoti apie baudžiamąją atsakomybę?
Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar likvidavimas būtų atliktas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, ar pačių dalyvių sprendimu, praktikoje pasitaiko situacijų, kai likvidavus ir išregistravus juridinį asmenį iš registro paaiškėja, jog liko nepaskirstyto turto (registruoto kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, lėšų užmirštose ir neuždarytose bankų sąskaitose, reikalavimo teisių ir kt.).
Jeigu juridinis asmuo turi turto, kurio paskirstymo klausimai dalyviams neišsprendžiami likvidavimo proceso metu, tai po juridinio asmens išregistravimo šis turtas ir toliau lieka juridinio asmens nuosavybe, o jeigu šis turtas registruotinas, tai jis lieka įregistruotas išregistruoto juridinio asmens vardu. Įmonių steigimas nemokamai
Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitenka juridinio asmens, kuris buvo likviduotas ir išregistruotas, turtas, nėra reglamentuotas, nors bandymų tą daryti būta.
Kaip šį turtą teisėtai perimti buvusiems dalyviams?
Tokių išregistruotų juridinių asmenų buvę dalyviai, norėdami pretenduoti į šį turtą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių į turtą, likusį po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, pripažinimo. BK pakeitimai ir papildymai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 16 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024 išaiškino, jog bylos dėl nuosavybės teisių į likviduoto juridinio asmens turtą pripažinimo savo procesine prigimtimi yra ginčo bylos. Taip yra, visų pirma, todėl, kad teisės aktuose nenustatyta, jog likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams. Autoriaus vertinimu, tas pats galioja ir tuo atveju, jeigu juridinis asmuo yra likviduotas pačių dalyvių sprendimu, tačiau per klaidą lieka jau išregistruoto juridinio asmens turto. 2025-ieji: teisinių pokyčių panorama – kaip pasiruošti naujai verslo realybei?
Tad susiklosčius tokiai situacijai byloje dėl nuosavybės teisių į likviduoto juridinio asmens turtą pripažinimo teks įrodyti, ar turtas iš tiesų priklauso likviduotam juridiniam asmeniui (jeigu tai nėra registruotinas turtas), kiek šio turto turėtų atitekti ieškinį pareiškusiam dalyviui, jeigu juridinio asmens veikloje dalyvavo daugiau nei vienas dalyvis, ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Siekiant išvengti tokių situacijų, kai buvusiems juridinio asmens dalyviams reikia kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į konkretų turtą, visų pirma, reikėtų iš viso vengti tokių situacijų, kai juridinio asmens likvidavimas yra vykdomas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. O tais atvejais, kai spendimą likviduoti juridinį asmenį priima patys dalyviai, reikia atidžiai išspręsti visus likviduojamo juridinio asmens turto paskirstymo dalyviams klausimus dar iki juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Reklama
