Šių metų balandžio 25 d. Europos Parlamentas priėmė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (angl. Net-Zero Industry Act – NZIA). Tikimasi, kad jis oficialiai įsigalios birželį, po to, kai jį patvirtins Europos Taryba. Šis aktas sudarys prielaidas ES žaliųjų technologijų pramonės sektoriaus augimui ir gamybos pajėgumų didinimui bei stiprins Europos konkurencingumą klimato neutralumui pasiekti reikalingų technologijų srityje. Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė sako, kad NZIA atvers naujų galimybių ir Lietuvos verslui, o valstybė jau dabar ruošiasi šio teisės akto įsigaliojimui.
Tikslas – Europos Sąjungoje skatinti žaliųjų technologijų gamybą
„Vienas svarbiausių dokumente numatytų tikslų – pasiekti, kad iki 2030 metų ES būtų pajėgi pasigaminti bent 40 proc. jai reikalingų žaliųjų technologijų. Prie šio tikslo gali svariai prisidėti ir Lietuvos švariųjų technologijų ekosistema, kuri turi išties didelį potencialią. Šis priimtas aktas padės jį išnaudoti suteikdamas papildomas paskatas žaliųjų technologijų vystymui“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Viena iš kliūčių ES žaliojo sektoriaus plėtrai iki šiol buvo lėtas leidimų išdavimo procesas. Reglamentu valstybės narės įpareigojamos jį pagreitinti ir palengvinti.
Aktu taip pat siekiama mažinti Europos gamintojų ir investuotojų administracinę naštą, supaprastinant reikalavimus, bei sudaryti palankesnes patekimo į rinką per viešųjų pirkimų procedūras ir aukcionus sąlygas. Pavyzdžiui, žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose kaina nebebus svarbiausias tiekėjų atrankos kriterijus. Numatomos ir naujos žaliuosius prioritetus atitinkančios finansavimo schemos bei inovacijų rėmimas per reguliacines išimtis – vadinamąsias „smėlio dėžes“.
Daugiau galimybių žaliojo sektoriaus įmonėms
Siekiant patenkinti žaliųjų technologijų sektoriaus specialistų poreikį reglamente taip pat numatomos perkvalifikavimo programos darbuotojams. Steigiant specializuotas klimato neutralumo akademijas vien per trejus metus planuojama apmokyti bent 100 000 darbuotojų.
„Visos šios priemonės ES šalių gamintojams ir investuotojams suteiks daugiau aiškumo ir pastovumo, skatins ES lyderystę žaliųjų technologijų srityje, o taip pat padės didinti ES energetinę nepriklausomybę. NZIA yra visai ES svarbus teisės aktas, kuris sudarys palankesnes sąlygas ir Lietuvos žaliųjų technologijų sektoriaus plėtojimui, tvarumo didinimui skirtų inovacijų mūsų šalyje vystymui ir gamybai. Tad svarbu būti pasiruošus įgyvendinti reglamento reikalavimus ir išnaudoti jo suteikiamas galimybes bei Lietuvos jau turimą įdirbį ir potencialą žaliųjų technologijų srityje“, – sako T. Škutaitė.
Lietuvos verslas gali tikėtis papildomo finansavimo
Anot T. Škutaitės, Inovacijų agentūra Lietuvos įmonėms teiks su reglamento įgyvendinimo klausimais susijusias konsultacijas ir savo įgyvendinamomis programomis skatins aktyviau kurti ir diegti NZIA išskirtas švariąsias technologijas. Verslas taip pat gali tikėtis papildomo finansavimo ir naujų investicinių schemų, orientuotų į reglamente išskirtas technologines kryptis.
Šiuo metu jau vyksta tarpinstitucinės diskusijos dėl reglamento nuostatų inkorporavimo į nacionalinius teisės aktus. Aiškus veiklos modelis bus išgrynintas Europos Tarybai galutinai pritarus reglamentui.
Siekiama išvengti naujos strateginės priklausomybės
Naujuoju teisės aktu siekiama skatinti saulės energijos, sausumos vėjo ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių, baterijų ir (arba) kaupiklių, šilumos siurblių, vandenilio, biodujų, anglies surinkimo ir saugojimo bei pažangias branduolines technologijas.
Inovacijų agentūros ekspertė sako, kad NZIA numatytų priemonių poreikį lėmė didėjantis Kinijos dominavimas žaliųjų technologijų srityje. Siekiama užtikrinti, kad Europa tenkindama savo energijos poreikius nebūtų priklausoma nuo trečiųjų šalių technologijų ir galėtų remtis savo pramonės pajėgumais. Šiuo metu net 90 proc. saulės jėgainėse naudojamų fotovoltinių plokščių į ES atkeliauja iš Kinijos. Iš šios šalies 2023 m. buvo importuota maždaug ketvirtadalis visų ES įsigytų elektromobilių. Be to, Kinijai tenka 90 proc. pasaulinių investicijų į klimatui neutralias technologijas. Šį disbalansą siekiama keisti stiprinant pačios ES žaliųjų technologijų pramonę.
„Skaičiuojama, kad įsigaliojus Reglamentui klimatui neutralių technologijų sektoriaus sukuriama vertė ES iki 2030 m. pasieks apie 600 mlrd. eurų. Tikimasi, kad šilumos siurblių naudojimas iki 2050 m. išaugs 6 kartus, o energijos gamybos pajėgumų iš atsinaujinančių šaltinių diegimas – maždaug 4 kartus. Per tą patį laikotarpį elektromobilių skaičius ES turėtų išaugti 15 kartų“, – teigia „GreenTech Hub“ grupės vadovė.
Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas yra Europos žaliojo susitarimo dalis.
