24 valandas per parą veikiančios įmonės – ką turi žinoti darbdaviai ir darbuotojai

Vis dažniau tenka matyti skelbimų, kuriuose nurodoma, kad įmonė paslaugas teikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visi norime, kad į mūsų problemas būtų sureaguota kuo greičiau ir bet kuriuo paros metu, tad tokie skambūs pasiūlymai neabejotinai padeda įmonėms sulaukti daugiau klientų susidomėjimo. Nesvarbu, ar tai būtų su informacinėmis technologijomis susijusios problemos, gyvūnų priežiūra ar kitkas.

Reklama

Tačiau, ar tikrai visos įmonės gali siūlyti tokio pobūdžio paslaugas? O jeigu ir siūlo, ar jos tinkamai laikosi Darbo kodekse numatytų reikalavimų?

Visų pirma, tam, kad įmonė galėtų nepertraukiamai teikti paslaugas, jos darbuotojai turi dirbti pamainomis. Deja, praktika rodo, kad įmonės, sudarydamos pamainų grafikus, tam skiria per mažai dėmesio ir susiduria su įvairiais sunkumais.

Ypatumai dirbant naktinėse pamainose

Darbo kodeksas (117 str. 3 d.) numato, kad per apskaitinį 3 mėnesių laikotarpį naktį dirbančio darbuotojo darbo laikas negali viršyti vidutiniškai 8 valandų, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip.

Atsižvelgiant į tai, įmonės, sudarydamos darbo pamainų grafikus, turi nepažeisti Darbo kodekso 117 str. 3 d. numatyto maksimaliojo darbo laiko reikalavimo, t. y. darbuotojo darbo laikas negali viršyti 8 valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį 3 mėnesių laikotarpį. Pažymėtina, kad darbuotojams nėra draudžiama dirbti ilgesnę nei 8 valandų darbo dieną (pamainą), tačiau svarbu, kad vidutinis darbo laikas per apskaitinį laikotarpį neviršytų 8 valandų per darbo dieną (pamainą).

Taigi, įmonės, norėdamos nepažeisti Darbo kodekse numatytų reikalavimų, sudarydamos darbo pamainų grafikus gali:

· visiems darbuotojams numatyti vienodos trukmės, pavyzdžiui, 8 valandų pamainas. Tačiau tokiu atveju, jeigu norima, kad darbas vyktų nepertraukiamai visą parą, turėtų būti sudaromos daugiau nei 2 pamainos,

· arba kai kuriomis naktimis nustatyti iki 12 valandų trukmės pamainas, o kitomis, pvz., 4 valandų. Taip, sudėjus visas per apskaitinį laikotarpį dirbtas valandas ir padalinus jas iš dirbtų pamainų skaičiaus, gautas dirbtų valandų skaičius nebus didesnis nei 8 valandos per pamainą.

Be kita ko, prieš skiriant darbuotoją dirbti naktinėje pamainoje reikėtų išsiaiškinti, ar jis nėra įtrauktas į darbuotojų, kuriems taikomi tam tikri apribojimai dirbti naktinėse pamainose, kategoriją.

Atkreiptinas dėmesys, kad maksimali vidutinė 8 valandų pamainos trukmė (per apskaitinį 3 mėnesių laikotarpį) netaikoma, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse susitarta kitaip.

Ypatumai skiriant darbuotojus budėti

Dažnu atveju, įmonės, norinčios nepertraukiamai vykdyti veiklą, bet neturinčios pakankamai darbuotojų ar lėšų įsidarbinti papildomų specialistų bei negalėdamos sudaryti darbo dienos (pamainos) grafikų, paskiria darbuotojus aktyviai budėti. Pavyzdžiui, nuolat stebėti kompiuterines sistemas ir, pastebėjus gedimą, reaguoti arba informuoti atsakingus darbuotojus.

Šiuo atveju, pažymėtina tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtino „Darbo ir poilsio laiko ypatumai kitose ekonominės veiklos srityse ir darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašą“ (toliau – Sąrašas), kurio 77 punkte pateiktas darbų sąrašas, kuriems gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė.

Atsižvelgiant į tai, visi darbuotojai, nurodyti Sąrašo 77 punkte, gali aktyviai budėti iki 24 valandų per parą, tačiau jų darbo laiko trukmė negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį.

Kompiuterinių sistemų stebėjimas nėra nurodytas šiame Sąraše, todėl šie darbuotojai negali būti paskirti aktyviai budėti iki 24 valandų per parą. Tačiau jie galėtų būti paskirti aktyviai budėti laikantis įprasto maksimaliojo darbo laiko reikalavimų per darbo dieną (pamainą), t. y. iki 12 valandų.

Pažymėtina, kad darbuotojai gali būti skiriami budėti pasyviai, t. y. būti darbdavio nurodytoje vietoje ir pasirengę prireikus atlikti savo darbo funkcijas. Tačiau įmonėms svarbu įvertinti tai, kad pasyvusis budėjimas nėra tas pats, kas nuolatinis darbas. Pasyviojo budėjimo metu darbuotojas turi būti pasirengęs dirbti ir tik sulaukęs pranešimo apie įvykį atlikti savo darbo funkciją.

Tuo atveju, kai nuolat atliekama darbo funkcija , kaip nurodyta aukščiau, nuolat stebimos kompiuterinės sistemos, toks darbo funkcijos atlikimas savo turiniu nėra tapatus budėjimui.

Atsižvelgiant į tai, įmonės norėdamos nepertraukiamai organizuoti darbuotojų darbą ir negalėdamos sudaryti pamainų grafikų, prieš paskirdamos darbuotojus aktyviai budėti, turi įvertinti ar konkretaus specialisto darbo funkcija yra nurodyta minėtame Vyriausybės Sąraše. Jeigu jo darbo funkcija nepatenka į Sąrašą, reikia laikytis maksimaliojo darbo laiko bei kitų Darbo kodekso 117 straipsnio reikalavimų.

Trumpai tariant, visos įmonės gali teikti paslaugas 24 valandas per parą, tačiau jos turi užtikrinti aukščiau nurodytų Darbo kodekso reikalavimų laikymąsi.

Advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Darbo teisės praktikos grupėje Eglė Tamavičiūtė