Verslas
Ant stogų daugėja saulės modulių: draudikai pataria, kaip juos apsaugoti
Nuosavų namų savininkai Lietuvoje jau įvertino saulės energiją, kaip paprastą būdą švariai energijai gauti bei sutaupyti. Kadangi saulės moduliai yra gana brangi investicija, ekspertai pataria, kokias rizikas turėtų įvertinti nuosavų namų savininkai, ketinantys montuoti saulės modulius.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, norinčiųjų apdrausti būstą kartu su saulės moduliais skaičius išaugo dvigubai. „Lietuvoje saulės energijos gamyba sparčiai augo, kai Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo praėjusių metų vasaros pradėjo skirstyti investicines subsidijas saulės moduliams įsigyti. Kita priežastis – noras turėti nepriklausomą energijos šaltinį kylant elektros kainoms. Fiksuojame dvigubai išaugusį klientų skaičių, kurie apdraudžia gyvenamuosius namus kartu su saulės moduliais“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudikės, jei saulės moduliai yra sumontuoti ant gyvenamojo namo stogo, būsto draudimo apsauga galioja automatiškai. „Kitokios sąlygos taikomos, jei saulės moduliai yra montuojami ant ūkinio pastato ar žemės. Tokiais atvejais draudimo apsauga turi būti suderinama atskirai“, – pasakoja V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad, naudojant saulės modulius, rizikos paprastai yra nedidelės, tačiau jų vis tiek yra. „Jei saulės moduliai montuojami ant stogo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas laidams ir jungtims, nes laikui bėgant jie gali būti pažeisti oro sąlygų ir sukelti trumpuosius jungimus. Integruoti saulės elektrinių stogai tokio rūpesčio nekelia, nes laidai yra paslėpti ir apsaugoti po stogo danga“, – pasakoja V. Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, saulės moduliai gali nukentėti nuo krušos ar stipraus vėjo. „Jau esame atlyginę nuostolius klientams, kurių saulės panelės nukrito audros metu. Priklausomai nuo žalos dydžio, išmoka sudarė nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų“, – kalba draudikė.
Didžiausia iki šiol „Gjensidige“ sumokėta su saulės energija susijusi išmoka sudarė 20 tūkst. eurų, kai užsidegus akumuliacinėms baterijoms buvo apgadintas namų turtas ir vidaus apdaila. Užsidegęs saulės kolektorius atsiėjo 2 tūkst. eurų.
Pasak „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovės Domantės Navarskaitės, nusprendus turėti saulės elektrinę, svarbiausiai pasirinkti patikimą jos įrengimo partnerį, kuris padės įvertinti ne tik visas montavimo galimybes, pakonsultuos dėl geriausių sprendimų, bet ir kokybiškai atliks darbus.
„Iš praktikos matome, su kokiomis problemomis susiduria klientai, jei darbai atliekami nekokybiškai. Tarp dažniausiai nepatyrusių meistrų daromų montavimo klaidų yra blogai suveržiamos konstrukcijos, palikti atviri laidai, kuriuos čiuožiantis sniegas ar pučiantis stiprus vėjas gali nutraukti. Taip pat netinkamai užsandarinamas stogas, neteisingai apskaičiuojamos vėjo ar sniego apkrovos – tokiu atveju elektrinė net gali būti stipriai pažeista ir nebeveikti. Mūsų specialistai visada apskaičiuoja konstrukcinių elementų poreikį, įvertina, kaip tinkamiausiai juos montuoti, taip pat teikiame vienas ilgiausių garantijų rinkoje, nes nenorime rizikuoti, kad vėliau dėl klaidos patirtume nuostolius“, – sako D. Navarskaitė.
Pasak jos, saulės elektrinių montavimo būdų yra įvairių, tačiau jų parinkimas labiausiai priklauso nuo turimų sąlygų ir galimybių. „Lietuvoje saulės moduliai dažniausiai tvirtinami ant šlaitinių stogų. Montuojant tokiu būdu, moduliai galėtų būti pakreipiami 20–40 laipsnių kampu ir išdėstomi pietinėje pusėje, kad įrenginio efektyvumas būtų didžiausias“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Be klasikinių saulės modulių, pasak D. Navarskaitės, pasitaiko, kad klientai renkasi saulės elektrinės stogus, kai tradicinė stogo danga pakeičiama estetiškais saulės elektrinės moduliais. Ji atkreipia dėmesį, kad renkantis saulės energijos sistemą ant stogo, svarbu įvertinti namo stogo būklę. „Jei artimiausiu metu stogo keisti neplanuojate, tinkamas sprendimas gali būti klasikiniai saulės elektrinės moduliai“, – sako pašnekovė. Ji rekomenduoja apie saulės elektrinės stogą svarstyti tiems, kas planuoja keisti stogą per artimiausius 5–10 metų, tik kol kas tokie sprendimai yra gerokai brangesni, nei įprasti saulės moduliai.
Pasak ekspertės, saulės energijos našumui didelę reikšmę turi ir krentantys šešėliai. „Aplinkiniai pastatai ir aukšti medžiai gali mesti šešėlį ir sumažinti saulės modulių našumą. Net ir ateityje užaugsiantys medžiai gali turėti įtakos saulės energijos sistemos efektyvumui. Todėl, prieš pradedant montavimo darbus, svarbu atlikti nuodugnią didesnių objektų metamų šešėlių analizę“, – pasakoja D. Navarskaitė.
„Elektrum Lietuva“ atstovė primena, kad kaip ir bet kurį elektroninį ar mechaninį įrenginį, saulės modulius ir saulės elektrinės stogus reikia reguliariai tikrinti ir prižiūrėti, kad būtų užtikrintas jų efektyvumas bei patikimumas. „Mūsų klimato sąlygomis saulės modulius prižiūrėti yra gana paprasta, nes vėjas ir lietus atlieka didžiąją dalį darbo, tačiau periodiškai nuo modulių svarbu pašalinti lapus ir kitas šiukšles. Tik po stipresnių audrų ar vėjų vertėtų papildomai patikrinti, ar stichijos nenuniokojo saulės elektrinės, ar tai nepakenkė jos efektyvumui“, – pataria pašnekovė.
Reklama
Reklama
