„Citadele“ bankas: vidutinė būsto paskolos įmoka pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik dešimtadaliu

Vidutinė būsto paskolos suma šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo 116 tūkst. eurų, o vidutinė mėnesio įmoka – 688 eurai, rodo „Citadele“ banko klientų paskolų duomenys. Palyginti su pirmuoju 2023 m. pusmečiu, Baltijos šalyse reikšmingai išaugo būstui besiskolinančių 20–29 m. amžiaus grupės gyventojų dalis. Banko atstovų teigimu, duomenys rodo pirmuosius teigiamus bazinių palūkanų mažinimo ciklo ženklus.

Reklama

Banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo 116 tūkst. eurų (Latvijoje – 80 tūkst., Estijoje – 156 tūkst.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.: Lietuvoje – 145 tūkst., Latvijoje – 75 tūkst., Estijoje – 160 tūkst. eurų.

Vidutinė „Citadele“ banko klientų mėnesio įmoka pirmąjį šių metų pusmetį siekė 688 eurus, Latvijoje – 519 eurų, Estijoje – 1015 eurų, kai 2023 m. pirmąjį pusmetį įmoka siekė 754 eurus Lietuvoje, 988 eurus Estijoje ir 490 eurų Latvijoje.

„Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės teigimu, nors vidutinės įmokos dydžio Lietuvoje sumažėjimą galėjo lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, ilgesnis paskolos grąžinimo laikotarpis arba mažesnė būsto paskolos suma, didelę įtaką turėjo ir sumažėjęs EURIBOR.

„Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanas pirmą kartą sumažino tik birželio mėnesį, rinka to tikėjosi nuo metų pradžios, o tai darė įtaką EURIBOR mažėjimui – šios palūkanos spalį siekė 4,1 proc., o birželį – jau 3,7 proc. Tai vienas svarbiausių veiksnių, padėjusių šių metų pirmąjį pusmetį sumažinti klientų vidutinę būsto paskolos įmoką 8,7 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – sako R. Ežerskienė.

Daugiausia „Citadele“ banko klientų 2024 m. pirmąjį pusmetį skolinosi pirmajam būstui įsigyti (51 proc. Lietuvoje, 57 proc. Latvijoje ir 78 proc. Estijoje). Visose Baltijos šalyse dominuoja paskolos butams (60 proc. nuo suteiktų paskolų Lietuvoje, 72 proc. Latvijoje, 78 proc. Estijoje).

Baltijos šalyse pirmąjį 2024 m. pusmetį aktyviausiai būstui skolinosi 30–39 m. amžiaus grupės gyventojai (45 proc. Lietuvoje, 43 proc. Latvijoje, 41 proc. Estijoje), 40–49 m. gyventojai (25 proc. Lietuvoje, 28 proc. Latvijoje ir 27 proc. Estijoje) bei 20–29 m. gyventojai (24 proc. Lietuvoje, 18 proc. Latvijoje ir 28 proc. Estijoje). Palyginti su 2023 m. pirmuoju pusmečiu, būstui besiskolinančių pastarosios amžiaus grupės gyventojų dalis stipriai išaugo: pernai tokių klientų dalis sudarė 12 proc. Lietuvoje, 10 proc. Latvijoje ir 17 proc. Estijoje.

Anot R. Ežerskienės, būsto paskolų rinka Lietuvoje jau rodo pakankamai solidžius atsigavimo ženklus. Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų segmente tikrų naujų paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis gegužę buvo didžiausias nuo 2023 m. gruodžio, o metinis naujų būsto paskolų apimčių nuosmukio tempas buvo mažiausias nuo 2023 m. rudens.

„Tiek „Citadele“ banko, tiek Lietuvos banko duomenys apie visos šalies rinką rodo gerėjančią skolinimosi būstui perspektyvą. Tam didžiausią įtaką turi optimistinė Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus, kuri birželį buvo geriausia nuo 2007 m. kovo ir signalizuoja, kad gyventojų perkamoji galia atsigauna. Be to, gyventojai įžvelgia tolesnius bazinių palūkanų karpymus euro zonoje, kas irgi didina gyventojų norą skolintis būstui”, – teigia R. Ežerskienė.

Šiuo metu rinka tikisi, kad ECB palūkanas šiemet sumažins dar du kartus. Tai reiškia, kad jei vidutinė būsto paskolos įmoka šiuo metu siekia 688 eurus, o paskola susieta su 6 mėnesių EURIBOR, po dviejų bazinių palūkanų mažinimų, ji turėtų siekti 616 eurų.