Ingrida Grikpėdienė. Stovime vietoje, kai kiti bėga: ar Lietuva praranda pozicijas eksporto žemėlapyje?

Lietuvos pramonės sektorius veikia vis labiau globalizuotoje ir dinamiškoje aplinkoje. Tačiau šalia augančių galimybių matome ir sparčiai didėjančius iššūkius, kurie tiesiogiai veikia verslo konkurencingumą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Pirmąjį 2025 metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, Lietuvos eksportas nežymiai smuko – sumažėjo 0,1 proc. Tuo tarpu importas augo 6,2 proc. Dėl to šalies užsienio prekybos deficitas išaugo iki 3,2 mlrd. eurų – tai net 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo Valstybinės duomenų agentūros duomenys.

Reklama

Vienas svarbiausių šalies apdirbamosios pramonės sektorių – medienos pramonė – generuoja apie 7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (apie 2 mlrd. eurų) ir užtikrina darbą daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų. Tačiau net ir šis stabilus sektorius jaučia vis didesnį spaudimą dėl tiek tarptautinių, tiek vidaus politikos veiksnių.

Mokesčių reforma, įsigaliosianti 2026m. sausio 1d., nors ir siekia užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, kelia rimtų klausimų dėl jos poveikio verslo aplinkai.

Darbo mokesčių augimas didina gamybos kaštus, tiesiogiai mažindamas Lietuvos įmonių konkurencingumą globaliose rinkose. Tai ypač aktualu medienos sektoriui, kurio darbo jėgos kaštai jau pastaraisiais metais ženkliai didėjo, o specialistų trūkumas ir toliau išlieka struktūrine problema.

Stabilumas mokesčių politikoje yra esminiai veiksniai, leidžiantys įmonėms planuoti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti augimą. Deja, šiandienos reguliacinis nestabilumas ir greitai keičiami sprendimai mažina verslo pasitikėjimą valstybės politika bei stabdo užsienio kapitalo pritraukimą.

Globali prekybos aplinka tampa vis sudėtingesnė. JAV taikomi muitai medienos produktams, kurių tarifai svyruoja nuo 5 proc. iki 30 proc., tiesiogiai didina Lietuvos gaminių savikainą ir mažina eksporto apimtis. Nusilpusi Vokietijos pramonė atnešė pelno Lietuvos baldininkams

Lietuvos medienos apdirbimo sektorius eksportuoja daugiau nei 60 proc. pagamintos produkcijos, o JAV yra viena iš pagrindinių rinkų. Muitų poveikį kompensuoti mažinant gamybos sąnaudas dažnai yra sudėtinga dėl jau esamo darbo ir žaliavų kainų spaudimo. Alternatyvų paieška yra būtina, tačiau greitų sprendimų nėra – rinkų diversifikacija reikalauja laiko ir papildomų investicijų, o Europos rinkoje, dėl Kinijos produkcijos, kuriai taikomi dar didesni JAV muito tarifai, konkurencija tampa dar aštresnė.

Be to, socialinės politikos pokyčiai, tokie kaip galimybė gyventojams išsigryninti pensijų fondų lėšas, nors ir padidina trumpalaikį vartojimą, ilgainiui gali didinti infliacijos riziką ir spaudimą darbo užmokesčiui. Šiuo atveju, darbo našumo augimas atsilieka nuo atlyginimų didėjimo tempo. Po sudėtingo laikotarpio – optimistiškesnės nuotaikos baldų sektoriuje

Tai savo ruožtu mažina Lietuvos pramonės kaininį konkurencingumą. Didesnis Sodros biudžetas ir socialinių išmokų didėjimas taip pat kelia nerimą dėl darbo rinkos lankstumo ir produktyvumo.

Darbo rinkos problema yra kompleksiška – medienos pramonėje dažnai trūksta kvalifikuotų specialistų, o atlyginimų augimas, kurį lemia tiek darbo jėgos pasiūlos deficitas, tiek socialiniai sprendimai, tiesiogiai didina gaminių savikainą. Įmonės priverstos investuoti į automatizaciją ir robotizaciją, tačiau šie procesai dėl technologinių ypatumų vyksta lėtai. „VMG Wood Invest“ pardavimai pernai pasiekė 325 mln. eurų

Šių visų veiksnių kontekste Lietuvos pramonės sektoriui būtina nuosekli ir kryptinga valstybės politika, kuri užtikrintų stabilų mokesčių režimą, skatintų verslo ir valdžios dialogą, tvarų žaliavų prieinamumą bei specialistų rengimą. Be to, būtinos priemonės, padedančios eksportuotojams prisitaikyti prie globalių rinkos pokyčių, įskaitant finansinę ir technologinę paramą rinkų diversifikavimui ir gamybos efektyvinimui.

Tik koordinuotos priemonės ir sprendimai, grindžiami ilgalaikėmis strategijomis ir efektyviu valdymu, leis Lietuvos verslui išlaikyti ir sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje rinkoje, o kartu užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Lietuvos medienos pramonė

Priešingu atveju rizikuojame prarasti svarbius pramonės sektorius ir tapti tik žaliavų tiekėjais be pridėtinės vertės gamybos, o tai reikštų ne tik ekonominę stagnaciją, bet ir socialinius iššūkius ateityje.