Paskelbta
2 metai prieš-
Penktadienį startavusios Paryžiaus vasaros olimpinės varžybos – laukiamiausias ne tik sporto, bet ir technologijų entuziastų renginys. Čia pristatomos inovacijos, kurioms didelę reikšmę turi ir revoliuciją pasaulyje sukėlęs dirbtinis intelektas. Technologijų kūrėjai naujoves įdiegia netikėčiausiose vietose – plaukikų kostiumuose ir net teniso raketėse. Štai penkios technologijos, padedančios atletams siekti aukščiausių tikslų.
Dviratininkams padeda išmanieji akiniai
Papildytoji arba virtualioji realybė (AR/VR) dažniausiai minima kalbant apie pramogas. Tačiau šios technologijos yra aktyviai taikomos ir sporte.
Štai JAV olimpinė dviračių sporto rinktinė naudoja nanotechnologijų bendrovės „Solos“ sukurtus AR akinius tam, kad treniruočių metu rinktų duomenims apie atletų pasiekimus. Akiniais stebimas širdies ritmas, važiavimo greitis, minimo galia, tempas, įveiktas atstumas ir trukmė, o visa tai realiuoju laiku sportininkai mato akinių ekranėlyje.
Tai leidžia atletams akimirksniu koreguoti važiavimo greitį ar stilių tam, kad lengviau pasiektų užsibrėžtus tikslus.
Medalius pelnyti padedantis plaukimo kostiumas
Plaukimo sporte itin išpopuliarėjo įvairiausios treniruočių technologijos, tokios kaip išmaniosios povandeninės kameros, biomarkeriai, stebintys fiziologinius rezultatus, ir net plaukimo kostiumai, didinantys greitį. „Kauno sporto apdovanojimai 2024“
2008 m. Pekino olimpinių žaidynių plaukikams buvo sukurtas specialus „Speedo LZR“ plaukimo kostiumas, kurį vilkėjo net 98 proc. visų medalių laimėtojų.
Kostiumas suspaudžia liemenį ir suteikia papildomo plūdrumo, todėl jį dėvintys plaukikai per 18 mėnesių pagerino beveik 100 pasaulio rekordų.
Bėgikų startą fiksuoja išmanūs jutikliai
Dar V a. prieš mūsų erą buvo sukurtas įtaisas, pavadintas „Hysplex“, kuriuo buvo siekiama užtikrinti tikslų starto linijos nustatymą. Tai buvo katapultos tipo įrenginys, kuriuo priešais varžybų dalyvius buvo užtempiama virvė, o priekyje buvo iškeliama lazda – taip buvo užtikrinama, kad visi besivaržantieji bėgti pradėtų vienu metu.
Šiais laikais sklandų bėgikų startą užtikrina starto pistoletas, kameros, išmanūs jutikliai bei laiko matuokliai. Sutaupyti norintiems pirkėjams – slaptas koziris „Iki“ Taupymo žaidynėse
Akredituotuose starto blokuose esantys jutikliai matuoja, kada bėgikas kerta starto liniją. Jei reaguojama anksčiau nei 0,10 s po pistoleto, laikoma, kad startas buvo klaidingas.
Taip pat už kiekvieno bėgiko yra įrengti garsiakalbiai, užtikrinantys, kad visi atletai starto šūvį išgirstų tuo pačiu metu. Anksčiau toliausiai nuo pistoleto esantis bėgikas jį išgirsdavo šiek tiek vėliau.
Išmanus kamerų tinklas teniso aikštelėje
Technologijos revoliucionavo ir tenise. Dabar sportininkai treniruočių metu naudoja išmanias teniso raketes, pavyzdžiui, „Babolat Play“, kurios leidžia žaidėjams ir jų treneriams analizuoti kiekvieną žaidėjo judesį žaidimo metu.
Vienas iš akivaizdžiausių technikos pasiekimų, turėjusių įtakos tenisui, buvo „Hawk-Eye“ – elektroninė linijos vertinimo priemonė, pirmą kartą panaudota aukščiausio lygio sporte 2006 m. „US Open“ turnyre. Nuo tada ji yra naudojama ir olimpinėse žaidynėse. Lietuva ieško kilnaus elgesio sporte herojų (rekomenduoti gali kiekvienas)
„Hawk-Eye“ naudoja šešių aikštelėje esančių kamerų tinklą kamuoliuko trajektorijai stebėti ir, pasitelkdama modeliavimo metodus, prognozuoja, kurioje vietoje nusileis kamuoliukas. Šią technologija remiasi žaidimo teisėjai priimdami sprendimus.
Jutikliai, tikslesni už žmogaus akį
Šaudymas iš lanko, pirmą kartą pasirodęs olimpinėse žaidynėse 1900 m., per dešimtmečius išliko beveik nepakitęs – lankininkas paleidžia strėlę į taikinį, o teisėjai vertina šūvio tikslumą.
Tačiau dabar po taikiniu, į kurį šaudoma iš lanko, yra įrengta pažangi jutiklių sistema, galinti tiksliai nustatyti strėlės pataikymo vietą. Tiesą sakant, sistema yra tokia tiksli, kad gali nustatyti strėlės buvimo vietą 0,2 mm tikslumu, t. y. daug tiksliau nei žmogaus akis. Rengdami naują sportininkų sistemą girdėsime pačių atletų poziciją
Geriausią atletų patirtį žaidynėse užtikrina išmanieji įrenginiai
Technologijų bendrovė „Samsung“, tęsdama beveik tris dešimtmečius trunkantį bendradarbiavimą su olimpinėmis žaidynėmis, 2024 m. Paryžiaus vasaros žaidynėse pristato pagal specialų užsakymą sukurtą išmanųjį telefoną „Galaxy Flip6“. Tai – pirmasis olimpinis įrenginys, patobulintas „Galaxy AI“ funkcijomis.
Jame iš anksto įdiegtas visas išskirtinių paslaugų ir naudingų programėlių rinkinys, įskaitant eSIM su 100 GB 5G duomenų, neribotą nemokamą naudojimosi viešuoju transportu kortelę ir kelias oficialias olimpines programėles, sukurtas tam, kad sportininkai, būdami Paryžiuje, galėtų mėgautis inovatyvia patirtimi.
Viena iš beveik 17 tūkst. atletų, kuriems bus suteikta galimybė išbandyti riboto leidimo „Galaxy Flip6“ funkcionalumus – pasaulio breiko čempionė Dominika Banevič, atstovausianti Lietuvos rinktinei. „Samsung“ jauniausią Lietuvos rinktinės atletę pakvietė prisijungti prie kitų 46 pasaulio atletų, kuriuos kelyje link olimpinio medalio remia technologijų lyderė.
Robotaksi ateina į šaltą klimatą: „inDrive“, „Pony.ai“ ir „Nvidia“ bandys juos Kazachstane
2 000 dolerių sulankstomas „iPhone Duo“ pasiekė parduotuves: „Apple“ žengia į „Samsung“ ilgai augintą rinką
Prieš mokslo metus vaikiškų išmaniųjų laikrodžių parduota 3,5 karto daugiau – „Tele2“ duomenys
Naujas telefonas išsimokėtinai: už ką iš tiesų verta mokėti daugiau?
Black Friday telefonai 2026
Naujas kriterijus renkantis telefoną: vartotojai vertina, kiek laiko tai padeda sutaupyti
Lietuva – 7-a pasaulyje pagal dirbtinio intelekto naudojimą: ekspertas įvardijo, ko reikia tolesnei pažangai
„Samsung“ kilmė: kaip nuo maisto prekybos gimė technologijų milžinas?
Ateities karjera prasideda nuo vertybių: kaip socialinė atsakomybė skatina jaunuolius keisti pasaulį



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Lietuva ruošia mechanizmą, kuris išskirtinio elektros kainų šuolio metu leistų daliai verslo laikinai sumažinti valstybės reguliuojamą elektros energijos kainos
Interneto svetainių administratoriai ir IT infrastruktūros komandos visame pasaulyje buvo priverstos skubiai atnaujinti PHP sistemas po dviejų kritinių saugumo
Dirbtinio intelekto bumas sukūrė vieną didžiausių infrastruktūros investicijų bangų technologijų istorijoje. Tačiau nauja Reuters „Breakingviews“ analizė kelia
Europa susiduria su paradoksu: būsto reikia vis daugiau, tačiau tradicinis statybų sektorius daugelyje šalių nesugeba statyti pakankamai greitai ir pigiai.
Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį link vienodesnių verslo taisyklių visame bloke. ES Taryba priėmė poziciją dėl naujo bendrovių teisinio režimo...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...