Paskelbta
8 metai prieš-
By
Raminta V.
Norvegijos bendrovė „Reitan Convenience“ galės įsigyti 100 proc. UAB „Keturi kambariai“, valdančios kavinių tinklą „Caffeine“, akcijų ir įgyti vienvaldę pastarosios įmonės kontrolę. Tokį leidimą davė Konkurencijos taryba.
Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2018 m. spalio 30 d. „Reitan Convenience“, Lietuvoje veikianti per bendroves „Reitan Convenience Lithuania“ ir „Press Express“, mūsų šalyje valdo greito ir patogaus apsipirkimo (angl. convenience) parduotuvių tinklą „Narvesen“ ir kioskų tinklą „Lietuvos spauda“. Įsigydama 100 proc. bendrovės „Keturi kambariai“ akcijų, Norvegijos įmonė perimtų kavinių tinklą „Caffeine“.
Nagrinėdama pranešimą, Konkurencijos taryba kreipėsi ir gavo paaiškinimus iš koncentracijos šalių, taip pat iš ūkio subjektų, užsiimančių spaudos leidinių platinimo bei kavos, maisto ir konditerijos gaminių, gaiviųjų gėrimų ir tabako gaminių pardavimo veiklomis. Vienas rinkos dalyvis, platinantis periodinius leidinius ir knygas, Konkurencijos tarybai pateikė nuomonę, kad planuojamas sandoris galėtų turėti neigiamą poveikį mažmeninei ir didmeninei leidinių platinimo ir greito bei patogaus apsipirkimo parduotuvių valdymo veikloms, jeigu kavinių tinklas „Caffeine“ taptų mažmeninio spaudos leidinių platinimo kanalu.
Vis dėlto Konkurencijos taryba, įvertinusi surinktą informaciją apie sandorio šalių vykdomas veiklas, tokios neigiamos įtakos nenustatė. Šiuo metu kavinių tinklas „Caffeine“ mažmeninę spaudos leidinių platinimo veiklą vykdo tik labai nedidele apimtimi, o duomenų, jog būtų ekonomiškai pagrįsta šias kavines pertvarkyti į spaudos platinimo vietas, negauta, tad įgyvendinus koncentraciją situacija mažmeninio spaudos leidinių platinimo Lietuvoje atitinkamoje rinkoje reikšmingai nepasikeis.
Įvertinusi surinktus duomenis, institucija padarė išvadą, kad „Caffeine“ kavinės ir „Narvesen“ bei „Lietuvos spauda“ kioskai, nors ir prekiauja panašiomis prekėmis (kava, maisto ir konditerijos gaminiais, tabako gaminiais, gaiviaisiais gėrimais bei spaudos leidiniais), iš esmės teikia skirtingos apimties ir kokybės paslaugas ir orientuojasi į skirtingas vartotojų grupes. Tad dėl koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija nė vienoje iš atitinkamų rinkų, kuriose veikia koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 20 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 2 mln. Eur.



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Populiariausias mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ šiemet investavo 18,8 mln. Eur – 18 proc. daugiau nei per tris pirmuosius 2025-ųjų ketvirčius....
Lietuvoje pristatytas naujausias išmanusis laikrodis „Huawei Watch D3“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kraujospūdžio ir kitų sveikatos rodiklių stebėjimui. Šis modelis...
Vaiko priežiūra, artimojo slauga, santuoka ar kiti asmeniniai poreikiai – aplinkybės, dėl kurių darbuotojui gali prireikti nemokamų atostogų. Valstybinė darbo...
Audros, elektros tiekimo sutrikimai, kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės – tik dalis rizikų, kurioms dar prieš kelerius metus daugelis įmonių...
Ar energijos taupymas galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu Lietuvos verslui? Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertėReklama Investicijos į energijos...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...