Lietuvos kelias į ekonominį augimą veda per inovacijas: kokie iššūkiai jame laukia?

Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros vadovė

Reklama

Praėjusią savaitę Vilniuje įvykęs Verslo forumas, kuriame savo įžvalgomis dalinosi dešimtys Lietuvos verslo atstovų, visuomeninių veikėjų ir įvairių sričių ekspertų, suteikė puikią progą reflektuoti pastarųjų metų mūsų šalies pasiekimus ir geriau suprasti artimiausiu metu laukiančius iššūkius. Išvada, kurią galima padaryti išklausius ne vieno Verslo forumo dalyvio pranešimo, pasižiūrėjus į Lietuvos ekonominius rodiklius ir tiesiog apsižvalgius aplinkui – gyvename išties gerai. Tačiau norėdami išlaikyti ir toliau kelti savo šalies gerovės kartelę negalime užmigti ant laurų, privalome toliau dirbti kurdami konkurencingą inovacijų sektorių ir į aukštą pridėtinę vertę orientuotą ekonomiką.

Silpnoji vieta – investicijos į MTEP

Lietuva pirmauja pagal vartotojų lūkesčius ir atlyginimų augimą. Kaip atkreipė dėmesį ne vienas Verslo forumo dalyvis, pastaraisiais metais iš Estijos perėmėme Baltijos šalių ekonomikos ir inovacijų lyderės pozicijas, o pragyvenimo standartai Lietuvoje nuolat auga. Tačiau džiaugdamiesi ligšioliniais pasiekimais negalime pamiršti iššūkių, su kuriais susiduriame ir kuriuos turėsime įveikti, jei norėsime toliau judėti augimo keliu ir neiššvaistyti to, ką sukūrėme.

Darbuotojų produktyvumas Lietuvoje auga gerokai lėčiau nei atlyginimai. Žvelgiant iš makroekonominės perspektyvos – tai nėra tvaru ir rodo per lėtą techninių bei verslo procesų inovacijų diegimą. Be to, gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal investicijas į mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Tai iš esmės reiškia, kad per mažai investuojame į šalies ateitį. Šią situaciją būtina keisti.

Norint proveržio šioje srityje pasitempti turi visi – ir verslas, ir mokslo įstaigos, ir valstybė. Didžiausias investicijų lygis matomas Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Suomija įstatymu yra įtvirtinusi tikslą, kad išlaidų MTEP apimtis sudarytų 4 proc. BVP. Žvelgiant toliau – Singapūre investicijos siekia 5 proc. Tuo tarpu Lietuvoje MTEP tenkanti BVP dalis siekia vos 1 proc. ir čia lygiuojamės kartu su Bulgarija. Kol kas valstybės indėlis ir subsidijos dar atsilieka nuo startuolių ir šiuolaikinės inovacijų ekosistemos veikimo dinamikos ir tempų. Valstybės ir ES investicijų į MTEP skirstymas turi būti lankstesnis ir geriau atliepti inovatyvių verslų poreikius.

Svarbu nesiblaškyti

Verslo forumo metu taip pat kilo diskusijų dėl talentų importo. Be abejo, naujų technologijų vystymui reikia gerų savo sričių specialistų, tačiau, mano įsitikinimu, juos pritraukti galime tik turėdami tam tikrą įdirbį. Kitaip tariant, ten kur yra augimo potencialas, ten lengva pritraukti ir talentus. Kai potencialo nėra, talentų paprasčiausiais pažadais privilioti nepavyks. Šiais laikais žmonės patys renkasi, kur nori dirbti, o dažniausiai nori ten, kur regi perspektyvas. Privalome pasistengti, kad Lietuvoje tokių perspektyvų netrūktų.

Norint gerų rezultatų taip pat reikalingas kryptingas veikimas ir nesiblaškymas. Lietuva yra apsibrėžusi Sumaniosios specializacijos prioritetus – sveikatos technologijos ir biotechnologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos bei informacinės ir ryšių technologijos. Šiose srityje veikiančios įmonės turi daugiausiai potencialo ir mūsų šaliai gali sukurti didžiausią vertę. Nepaisant to, vis pasigirsta naujų siūlymų ir garsiai išsakomų svajonių, kurioms dažnai trūksta racionalaus pagrindo. Naujų aukso kasyklų paieškos nukreipia dėmesį nuo tų sričių, kurios išties gali tapti tikraisiais Lietuvos ekonomikos ramsčiais.

Reklama

Mažiau vizijų, daugiau darbų

Galima drąsiai teigti, kad esame teisingame kelyje – svarbu jo nemesti dėl takelio ir ryžtingai žengti į priekį. Lietuvoje darbą greitai turėtų pradėti naujas Seimas ir nauja Vyriausybė. Palinkėčiau nesiblaškyti su svajonėmis, kurios ateina iš lūkesčių, bet daugiau energijos skirti įgyvendinimui, rezultatams kurti ir priimti duomenimis grįstus sprendimus. Beje, inovuoti reikia ne tik verslui, tad skirti pinigus inovacijoms kituose sektoriuose, įskaitant švietimą, mediciną bei kitas visuomenines paslaugas, yra taip pat svarbu.

Pirmaujančios valstybės ir verslai turi vieną bendrą bruožą. Tai – strateginė disciplina, kuri leidžia nuosekliai ir kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų. Lietuvai nereikia kelių dešimčių prioritetinių eksporto rinkų ar sektorių. Tokioje gausoje pati prioriteto sąvoka netenka prasmės. Šiuo metu Lietuvai reikia ne naujų strategijų ir bandymų išradinėti dviratį, o daugiau taktinių planų ir realių darbų juos įgyvendinant. Žinome, ką turime padaryti, kad gyventume dar geriau. Belieka priimti tinkamus sprendimus ir veikti.