Pirmąjį 2024 m. pusmetį Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus eksportas augo 12 proc.

Viso lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė pirmąjį metų pusmetį siekė 12,1 mlrd. eurų ir buvo šiek tiek (1,2 proc.) mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Inovacijų agentūros ekspertų atliktos analizės duomenys rodo, kad Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto vertė per metus išaugo net 12 proc., tad toks spartus augimas rodo didėjantį sektoriaus potencialą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Reklama

„Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros produktai vis sėkmingiau komercializuojami, o lietuviškos inovacijos skinasi kelią užsienio rinkose. Tai išties teigiama tendencija, nes didėjanti Lietuvoje pagamintų technologijų paklausa skatina sektoriaus plėtrą ir lemia vis didesnį jo indėlį į šalies ekonomiką“, – sako Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė.

Nepaisant spartaus aukštųjų technologijų sektoriaus eksporto augimo, pirmąjį metų pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje ir toliau didžiausia dalis teko energetiniams produktams (21 proc.), baldams (11 proc.), plastikui ir jo gaminiams (7,1 proc.). Labiausiai (4,6 proc.) per metus išaugo chemijos pramonės gaminių eksportas, o didžiausias kritimas fiksuotas žemės ūkio produktų (-20 proc.) ir baldų pramonės gaminių (-7,8 proc.) eksporte.

Pagrindinėmis lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkomis išlieka Europos Sąjungos (ES) šalys. Joms teko 68 proc. Lietuvoje pagamintų prekių eksporto. Daugiausiai lietuviškos kilmės prekių eksportuojama į Lenkiją (10 proc.) ir Vokietiją (9,4 proc.). Šioms šalims tenka maždaug po dešimtadalį lietuviškos kilmės prekių eksporto. Iš ne ES valstybių didžioji dalis lietuviško eksporto keliauja į JAV (6,2 proc.) ir Didžiąją Britaniją (4,6 proc.). Lyginant su pirmuoju 2023 m. pusmečiu, labiausiai išaugo eksportas į Estiją (24 proc.), o labiausiai smuko (-15 proc.) – į JAV. Abiem atvejais pokytį daugiausiai lėmė energetinių produktų eksporto dinamika. Tarp dešimties svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių yra Ukraina, į kurią eksportas ūgtelėjo 13 proc.

Besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste lietuviškos kilmės prekių eksportas į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją – toliau menko. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją mažėjo 53 proc., o į Baltarusiją – 72 proc.

Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės mažėjimą pirmą šių metų ketvirtį lėmė sumažėjusi eksportuojamų prekių kaina, kuri, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, susitraukė vidutiniškai 4,7 proc. Antrąjį ketvirtį labiau buvo jaučiama šiek tiek (2,2 proc.) sumažėjusių eksporto kiekių įtaka, o kainos išliko panašiame lygyje kaip pernai. Vis dėlto kai kuriuose sektoriuose kainos sparčiai didėjo. Labiausiai (11 proc.) eksporto kainos augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos sektoriuje.

„Bendrai lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) apimtys didėjo 2,4 proc. per metus. Tuo tarpu lietuviškos kilmės prekių eksporto ir kitose šalyse pagamintų prekių reeksporto vertė Lietuvoje pirmąjį metų pusmetį siekė 18,6 mlrd. eurų ir buvo 8,2 proc. mažesnė nei tuo pačiu metu pernai. Didžiausią įtaką mažėjimui turėjo 19 proc. susitraukusios reeksporto apimtys. Reeksporto mažėjimą labiausiai lėmė tolimesnis prekybos ryšių su Rusija ir Baltarusija, o taip pat kai kuriomis Vidurio Azijos šalimis, silpnėjimas. Mūsų pagrindinės eksporto rinkos Lietuvoje pagamintoms prekėms vis dar išlieka Lenkija ir Vokietija, tad naujų rinkų plėtra ir paieška yra būtina norint padėti įmonėms persiorientuoti ir atrasti naujas galimybes“, – sako R. Stragienė

Lietuvos reeksportas į Rusiją per metus smuko 46 proc., o į Baltarusiją – 30 proc. Reeksportas į Tadžikistaną mažėjo 79 proc., Armėniją 76 proc., Kazachstaną 64 proc., Kirgiziją 62 proc., Turkiją 51 proc., Uzbekistaną – 49 proc. Visos šios šalys siejamos su sankcionuotų prekių patekimu į Rusiją.

Prognozuojama, kad 2024 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė padidės 3,8 proc. per metus (iki 20,3 mlrd. eurų), o 2025 m. – 17,3 proc. (iki 23,9 mlrd. eurų). 2024 m. tikimasi eksporto apimčių augimo ir kainų mažėjimo. 2025 m. prognozuojamas spartesnis eksporto apimčių augimas, eksporto kainoms praktiškai nekintant.

Išsamesnius duomenis ir šių metų Lietuvos eksporto raidos scenarijus galite peržiūrėti Inovacijų agentūros svetainėje https://inovacijuagentura.lt/kcis/analitika/analitika/izvalgos.html?lang=lt