Nuo liepos 1 d. keičiasi darbo sutarčių sudarymo su trečiųjų šalių piliečiais tvarka

Įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama efektyviau reguliuoti darbo migracijos srautus, griežtėja užsienio valstybių piliečių įdarbinimo tvarka.

Reklama

Nuo liepos 1-osios Lietuvoje dirbti nebegalės užsieniečiai, kurie anksčiau į mūsų šalį atvykdavo pasinaudodami beviziu režimu arba turėdami kitų valstybių išduotas nacionalines arba Šengeno vizas ar leidimus gyventi.

Tokie asmenys nuo šiol privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai gyventi.
Leidimų laikinai gyventi nereikės tik išimtinais atvejais, kuomet užsieniečiai į Lietuvą atvyks legaliai ir papildomai atitiks tam tikrus kriterijus, atleidžiančius juos nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Tokios išimtys taikomos:

• užsieniečiams, kurie į Lietuvą yra komandiruojami ir dirbti atvyksta kaip Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojai;
• su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų įgulų nariams;
• užsieniečiams, kurie į Lietuvą atvyks ne ilgiau nei trims mėnesiams per metus tvarkyti reikalų, susijusių su sutarčių sudarymu, jų vykdymu, personalo mokymu ar įrangos diegimu;
• verslininkams, kurie yra įmonių akcininkai bei vadovai;
• aukšto meistriškumo sportininkams;
• atlikėjams;
• Užsienio reikalų ministerijoje akredituotiems žurnalistams;
• religine veikla oficialiai užsiimantiems asmenims;
• užsieniečiams, kurie į Lietuvą atvyksta vykdyti vyriausybinių arba Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos veiklos programų;
• dėstytojams ir tyrėjams, kurie atvyksta atlikti mokslinius tyrimus kaip tyrėjai, turėdami darbo arba autorines sutartis, sudarytas su mokslo ar studijų institucijomis,
• ekonomiškai išsivysčiusių valstybių (Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos) piliečiams, atvykstantiems dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla.

Tie užsieniečiai, kurie darbą Lietuvoje pradėjo iki įsigaliojant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms, turės teisę dirbti iki pasibaigs jų teisėto buvimo laikotarpis arba jie įgis teisę dirbti kitais pagrindais, kuriuos numato minėtas įstatymas.

Pavyzdžiui, į Lietuvą su Lenkijos nacionaline vizą atvykęs ir čia pagal Trūkstamų profesijų sąrašą įdarbintas Baltarusijos pilietis galės dirbti tol, kol galioja jo turima viza. Jei toks užsienietis pageidauja Lietuvoje dirbti ir toliau, jis turėtų suskubti kuo greičiau kreiptis dėl lietuviško leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo. Migracijos departamentas tokiais atvejais dėl naujų leidimų gavimo pataria kreiptis likus mažiausiai 4 mėnesiams iki turimų dokumentų galiojimo pabaigos.

Migracijos departamentas primena, jog prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimas dar nesuteikia teisės užsieniečiui likti ir dirbti Lietuvoje, jei anksčiau turėtas jo leidimas jau baigė galioti. Darbas be galiojančio leidimo yra nelegalus, o teisės aktus pažeidusiam darbdaviui tokiais atvejais yra taikoma administracinė atsakomybė. Be to, už leidimą dirbti nelegalų arba nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus baustas darbdavys vienerius metus negali įdarbinti naujų užsieniečių.