Paskelbta
4 metai prieš-
By
Raminta V.
Verslų, kurie imasi inovatyviais būdais spręsti visuomenės problemas, Lietuvoje vis daugėja, tačiau oficialių skaičiavimų, kiek tokių verslų turime, nėra. Šalies socialinius verslininkus Inovacijų agentūra siekia suburti po vienu virtualiu stogu – vysto specialią e. platformą, prie kurios jau yra prisijungę per 100 socialinių verslų ir beveik 200 kitų asmenų, besidominčių socialinio verslo kūrimo galimybėmis. Šioje platformoje galima atrasti ir susipažinti su socialiniais verslais, įgyti bazines verslumo žinias, sužinoti, kaip sukurti tvarų socialinio verslo modelį bei išmokti pamatuoti savo verslo kuriamą poveikį visuomenei.
„Lietuvoje nėra renkami oficialūs duomenys apie tai, kiek šalyje veikia socialinių verslų. Neturime ir įteisinto socialinio verslo statuso, todėl dažnai nutinka taip, kad socialinė įmonė ar socialiai atsakingas verslas tapatinamas su socialiniu verslu. Būtent todėl vystome socialinio verslo platformą, kurioje talpinama informacija padeda atskleisti, kas yra socialinis verslas, socialinė ekonomika, poveikio pirkimai ar jo matavimas. Visi, besidomintys socialiniu verslu gali susipažinti su Lietuvoje veikiančiais socialiniais verslais, sužinoti, kokios socialinės problemos egzistuoja ir kaip socialiniai verslininkai jas siūlo spręsti“, – kalba Patricija Kalkytė, Inovacijų agentūros Bendrųjų verslo kompetencijų departamento direktorė.
E. platformoje lankytojas vieno langelio principu gali rasti visą pagrindinę informaciją, susijusią su socialinio verslo ekosistema – sužinoti, koks verslas yra laikomas socialiniu, susipažinti su poveikio pirkimų modeliu, viešųjų paslaugų perdavimo procesu ar gauti informaciją apie finansavimo galimybes bei naujienas. Platformoje užsiregistravusiems vartotojams prieinami specialiai socialiniams verslininkams skirti mokymai: verslininkai gali įgyti bazines verslumo žinias, sužinoti, kaip išmatuoti savo socialinio verslo poveikį, įvertinti poveikį kuriančių veiklų efektyvumą bei konsultuotis su mentoriais.
Šiuo metu į Inovacijų agentūros socialinio verslo duomenų bazę yra užsiregistravę per 100 socialinių verslų atstovų ir beveik 200 kitų asmenų, besidominčių socialinėmis inovacijomis bei norinčių daugiau sužinoti, kaip sukurti tvarų socialinį verslą. Didžioji dalis užsiregistravusiųjų į platformą yra nurodę, jog sprendžia švietimo ir neformalaus ugdymo bei aplinkosaugos, tvarumo problemas. Kiti duomenų bazėje esantys socialiniai verslai sprendžia integracijos, žmogaus teisių, emocinės, fizinės sveikatos problemas, padeda žmonėms, turintiems negalią, vaikams, paaugliams, šeimoms ar senjorams. Tarp socialinių verslų yra sprendimų, siūlančių specialius drabužius debetu sergantiems vaikams, padedančių spręsti pandemijos metu kilusius švietimo iššūkius ar senjorų vienatvės problemas, kviečiančių prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo dėvint iš perdirbto plastiko pagamintas kojines ar naudojant daugkartinius puodelius. Šiuos socialinius verslus e. platformoje galima filtruoti pagal savivaldybes ir verslų veiklos sritį.
„Tokios informacijos sisteminimas padės surinkti tikslesnius duomenis apie tai, kur Lietuvoje telkiasi socialiniai verslai, žinoti, kokiose srityse jie veikia. Tai gali pagelbėti ir savivaldybėms, norinčioms įgyvendinti viešųjų paslaugų perdavimą – savivaldybių atstovai gali lengvai rasti vietinius socialinius verslininkus. Tikimės, jog ši platforma ilgainiui taps pagrindine socialinio verslo ekosistemos duomenų baze”, – sako P. Kalkytė.
Inovacijų agentūros socialinio verslo platforma pasiekiama adresu: https://socialinisverslas.inovacijuagentura.lt/. Čia talpinami specialūs mokymai yra nemokami, o duomenų bazė – nuolat atnaujinama.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...