Po koronaviruso atsigaunančios verslo kelionių rinkos tendencijas diktuoja pasikeitę įmonių poreikiai ir geopolitinė situacija

Koronaviruso pandemijos pristabdyta verslo kelionių rinka pamažu atsigauna. Šiuo metu verslo kelionių apimtys Lietuvoje vis dar yra 20 proc. mažesnės nei priešpandeminiais 2019 metais, tačiau šio sektoriaus atstovai nestokoja optimizmo – rinką spartina naujos tendencijos.

Reklama

Pasak kelionių agentūros „Baltic Clipper“ vadovo Egidijaus Vaišvilo, verslo kelionių rinka tiesiogiai priklauso nuo verslo klientų formuojamos paklausos, kuri šiuo metu yra kiek pakitusi.

„Nors vis dar dominuoja komandiruotės ar verslo susitikimai, tačiau smarkiai populiarėja lankymasis verslo parodose, konferencijose, kongresuose ir panašiuose profesiniuose renginiuose, o įmonės į juos pradėjo siųsti didesnes darbuotojų grupes nei anksčiau. Šis segmentas atsigauna greičiau nei visa verslo kelionių rinka. Gana sparčiai atsigauna motyvacinės mokomosios kelionės, kai įmonės vežasi savo partnerius į kitose šalyse įsikūrusius gamybinius padalinius, itin auga darbostogų populiarumas. Sakyčiau, kad kokybine prasme verslo kelionės yra stipriai pagerėjusios“, – teigia E. Vaišvilas.

Jaučia pandemijos ir karo Ukrainoje padarinius

Pasaulinės verslo kelionių asociacijos (angl. k. Global Business Travel Association, GBTA) duomenimis, koronaviruso pandemija smarkiai paveikė pasaulinę kelionių rinką: 2020 m. pasaulyje bendros išlaidos verslo kelionėms vidutiniškai sumažėjo 52 proc., o Europoje – net 78 proc.

E. Vaišvilas sako, kad Lietuvos verslo kelionių rinka taip pat pajautė stiprų koronaviruso pandemijos poveikį. Prognozuojama, kad verslo kelionės ikipandeminį lygį pasieks 2025 m. pradžioje, o šiandien jų apimtys vis dar išlieka apie 20 proc. mažesnės.

„Priežastys yra kelios. Pirma, pasikeitė pats keliavimo poreikis, daugiau susitikimų vyksta nuotoliniu būdu. Antra – dar nėra pakankamos verslo kelionėms patogių skrydžių iš Lietuvos ir į ją pasiūlos, šiuo metu dominuoja poilsinės ir „emigracinės“ kryptys“, – komentuoja „Baltic Clipper“ vadovas.

Skrydžių skaičius dėl pandemijos sumažėjo visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau Lietuva atsigauna šiek tiek lėčiau nei kitos šalys. Kaip rodo Europos skrydžių kontrolės organizacijos „Eurocontrol“ duomenys, 2023 m. kovo mėnesį skrydžių skaičius Europoje buvo apie 12 proc. mažesnis nei 2019 m., kai tuo tarpu Lietuvos atsilikimas siekia apie 15-18 proc.

Kita vertus, sumažėjęs skrydžių dažnumas padarė apčiuopiamą įtaką verslo kelionių trukmei. Jei anksčiau vidutinė kelionės trukmė būdavo kiek daugiau nei 1 diena, tai dabar ji artėja prie 2 dienų. Vykdami į verslo kelionę klientai stengiasi vienu metu atlikti keletą darbų, aplankyti daugiau partnerių, tad būna užsakoma papildomų paslaugų – išaugo susidomėjimas automobilių nuoma, daugiau perkama traukinio bilietų užsienio šalyse, užsakomos vakarienės.

Pastaruoju metu, pasak E. Vaišvilo, verslo kelionių rinką taip pat koreguoja geopolitinė situacija – atvėsę Lietuvos santykiai su Kinija bei Rusijos karas Ukrainoje.

„Sumažėjo verslo kelionių į Kiniją, visiškai nebevyksta kelionės į Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat dėl oro erdvės apribojimų sumažėjo skrydžių galimybių ir pailgėjo esami skrydžiai į Vidurinės Azijos šalis. Susiklosčiusią situaciją verslo įmonės sprendžia rengdamos nuotolinius pasitarimus arba susitikimams pasirinkdamos kitas, abiem pusėms patogias šalis“, – sako jis.

Dėmesys – naujiems technologiniams sprendimams

Vis dėlto rinka atsigauna, o kartu didėja ne tik verslo kelionių organizavimo, bet ir jų valdymo paklausa, tad šia linkme savo pajėgumus stiprina ir „Baltic Clipper“. Pasak įmonės vadovo, neseniai tapusi tarptautinio verslo kelionių aptarnavimo tinklo „BCD Meetings and Events“ atstove Baltijos šalyse, įmonė gali naudotis šio tinklo sukaupta patirtimi ir turimais įrankiais, supaprastinančiais klientui patogių verslo renginių bet kurioje pasaulio šalyje organizavimą.

„Pagrindinės investicijos ir dėmesys šiuo metu krypsta į naujus technologinius sprendimus, tokius kaip robotizacija ir dirbtinis intelektas, pagreitinančius paieškų procesą ir sumažinančius rankinio darbo poreikį, kuomet pagal tam tikrus algoritmus ir klientų poreikius sistemos per kelias minutes parenka kiekvienu individualiu atveju optimaliausius variantus, išsiunčia automatizuotas užklausas, atlieka kitas funkcijas. Į papildomus įrankius mus skatina investuoti ir vis didėjantis aviakompanijų perėjimas prie individualios kainodaros, lemiančios, kad savarankiškai bilietus perkantys klientai pamato mažiau nei 70 proc. galimų variantų. Todėl šiuo metu kuriame įrankį BENTIS, kuris leis įmonės klientams savarankiškai užsisakyti reikiamas paslaugas, užtikrinant maksimalią ir konkrečiai Lietuvos rinkai pritaikytą skrydžių pasiūlą“, – akcentuoja E. Vaišvilas.

Bendrovės vadovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad spartėjant gyvenimo tempui, iš verslo kelionių organizatorių tikimasi greitos reakcijos, nuolatinio pasiekiamumo, bet kokių iškylančių nepalankių situacijų išankstinio numatymo ir greito jų sprendimo, todėl, jo nuomone, laimės tie, kurie susikoncentruos į šių klientų poreikių įgyvendinimą.