Paskelbta
1 metai prieš-
Nuolatinis siekis viską atlikti nepriekaištingai dažnai pristatomas kaip stiprybė verslo pasaulyje. Tačiau psichologai vis garsiau kalba apie šio bruožo tamsiąją pusę. Sisteminės šeimos terapijos psichoterapeutė, psichologė Laura Tamulevičė atskleidžia, kaip atpažinti perfekcionizmo spąstus ir kokiais būdais iš jų išsivaduoti, kad judėtumėte pirmyn lengviau.
Specialistė atkreipia dėmesį į vis dažniau verslo ir psichologinėje praktikoje aptariamą temą – perfekcionizmą. Šis bruožas, dažnai vertinamas kaip teigiamas profesionalumo požymis, iš tiesų gali turėti dvi puses – funkcionalią ir disfunkcinę, o pastaroji neretai priveda prie perdegimo, nuolatinės vidinės įtampos ir žemos savivertės.
„Darbdaviai mielai girdi žodį perfekcionistas, nes jis dažnai siejamas su atsakomybe, tvarkingumu ir puikiai atliekamu darbu. Tačiau psichologija aiškiai išskiria – yra funkcionalus perfekcionizmas, kai žmogus siekia geriausių rezultatų pasitikėdamas savimi, ir disfunkcinis, kai perfekcionizmas virsta kančia ir žmogus tampa savo paties įkaitu“, – tinklalaidės „Emocinis atsparumas versle“ laidoje sakė L. Tamulevičė.
Anot specialistės, disfunkcinis perfekcionizmas dažnai slypi giliai žmogaus psichikoje – tai ne tik stresas ar įtampa, bet ir giluminės savivertės problemos. Kaip nebijoti atvirų pokalbių apie pinigus šeimoje?
Žmogus, kuris nuolat bijo būti netobulas, jaučia pareigą įtikti kitiems ir save vertina tik pagal išorinius įvertinimus. Tokia būsena gali kilti tiek iš emocinio apleistumo vaikystėje, tiek iš pernelyg didelės meilės, kai vaikui nesudaroma galimybė mokytis natūralios atsakomybės ribose.
„Perfekcionizmas dažnai siejasi su meilės poreikiu. Vaikui trūkstant emocinio ryšio arba patiriant per didelį spaudimą atitikti tėvų lūkesčius, formuojasi įsitikinimas, kad jis bus mylimas tik tada, kai bus nepriekaištingas. Šis mechanizmas vėliau persikelia į darbą ir kasdienybę – žmonės tampa nuolatinėje baimėje suklysti“, – teigia L. Tamulevičė.
Verslo aplinkoje perfekcionizmas dažnai ignoruojamas tol, kol pasireiškia kaip perdegimas. Tobulumo siekis – ne visada naudingas
„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktoje apklausoje sunkumai, susiję su darbu, įvardinami tarp labiausiai paveikusių respondentus per pastaruosius metus. Labiau paveikė tik rūpesčiai dėl pinigų ir sveikatos. Iš tyrimo matome, kad būtent žemesnį emocinį atsparumą turintys žmonės jautėsi labiau paveikti sunkumų darbe, nei tie, kurių emocinis atsparumas aukštesnis. Tai dar kartą įrodo, kad savo emocine sveikata rūpintis yra ne mažiau svarbu, nei fizine.
„Nuvarytus arklius nušauna – ši frazė šiandien tampa realybe, kai žmonės, dirbantys aukštais tempais, perdega per 3–5 metus. Jie tiesiog iškrenta iš gyvenimo tam, kad persvarstytų savo vertybes ir elgesio modelius“, – sako psichologė. Psichologė G. Petronienė: „Mėgautis Kalėdomis dažniausiai trukdo mūsų perfekcionizmas ir tobulos šventės iliuzijos“
L. Tamulevičė pažymi, kad pirmas žingsnis į sveikimą – sąmoningas pripažinimas, kad problema egzistuoja. Tai kelias į aukštesnį sąmoningumą, kai žmogus pradeda stebėti save iš šono ir mokosi būti sau draugu, o ne griežtu teisėju.
„Norint gyti, reikia pripažinti: esu pavargęs, tai nėra normalu, kad nevalgau, nemiegu, nes siekiu tobulumo. Kartais žmogui reikia padėti suprasti, kad ne viskas, kas atrodo gerai iš išorės, yra sveika viduje“, – apibendrina psichoterapeutė. Mintys apie darbą aplanko net 60 proc. atostogautojų
Tinklalaidžių ciklą apie emocinę gerovę versle, kur aktualius klausimus aptaria laimės tyrinėtojas Almantas Dulkys ir gydytoja psichoterapeutė Laura Tamulevičė, galite rasti „Tele2“ paskyrose interneto platformose „YouTube“ ir „Spotify“.
*Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.
Aktualu daugeliui: psichologas paaiškino, kodėl protas neišsijungia net uždarius kompiuterį
J. Neverauskas: „Gyvename saugiausią gyvenimą istorijoje, bet viduje jaučiamės kitaip“
Bedė pirštu į lietuvius: „Toks mąstymas – sovietinės praeities palikimas”
Psichoterapeutas apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis
Balansavimas tarp perdegimo ir stagnacijos – šiuolaikinių darboviečių problema






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Kretingiškis Laurynas Janutis – profesionalus kokas (laivo virėjas), todėl didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Keliaudamas po pasaulį jis gamina...
Iki Klaipėdos Drift Fest liko mažiau nei savaitė. Birželio 27–28 d. Švyturio arenoje vyksiantis festivalis jau sutraukė dalyvius iš penkių...
Lietuvos tiriamosios žurnalistikos paramos ir labdaros fondas, finansuojantis tiriamosios žurnalistikos apdovanojimą „Pamatai”, sulaukė 1 mln. eurų paramos iš „Sprints Foundation”...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...
Darbo skelbimuose mirga reikalavimai mąstyti strategiškai ir prisiimti atsakomybę už rezultatą. Logiška būtų manyti, kad verslininkai, individualių projektų autoriai ir...
Komentuoja „Luminor” banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Europos kelių transporto sektorius pastaruosius kelerius metus balansuoja ties stagnacijos riba, tačiau Lietuvos...
Kelionės planavimas, darbo laiškai, dokumentų analizė ir asmeniniai klausimai dažnai nugula į vieną ilgą dialogą su dirbtinio intelekto įrankiu. Nors...
Lietuvoje net 42 proc. įmonių prekes ar paslaugas parduoda internetu – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo naujausia...