Tyrimas: vis daugiau gyventojų vietoj grynųjų renkasi atsiskaityti elektroniniais mokėjimo būdais

Pastaruoju metu itin sparčiai vykstanti technologijų revoliucija lėmė tai, jog šiandien bene visur galima atsiskaityti bankine kortele ar kitais elektroniniais mokėjimo būdais: išmaniaisiais telefonais, laikrodžiais ar bekontakčiais žiedais. Pastebima, jog tokią galimybę, stengdamiesi atliepti besikeičiančius vartotojų poreikius, vis dažniau siūlo ir smulkiojo verslo atstovai – grožio salonai, autoservisai, turgaviečių prekybininkai.

Reklama

Nors didžioji dauguma Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, atsiskaitydami už kasdienes paslaugas, renkasi skaitmeninius produktus, „Citadele“ banko iniciatyva atliktas bendrovės „Norstat“ Baltijos  šalių gyventojų tyrimas rodo, jog grynuosius pinigus kasdienėms išlaidoms padengti vis dar naudoja 31 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 18 proc. estų.

Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, tai, kad žmonės vis dažniau renkasi atsiskaityti elektroniniais mokėjimo būdais, lemia keletas priežasčių.

„Per pastaruosius keletą metų gyventojų atsiskaitymo įpročiai kito – šiandien jie už prekes ar paslaugas nori atsiskaityti greitai, saugiai ir patogiai, todėl vis dažniau renkasi elektroninius mokėjimo būdus. Tačiau tokius rezultatus lemia ir kitas veiksnys – Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse daugėja atvejų, kai gyventojai skatinami kuo mažiau naudotis grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, yra kavinių, kurios priima atsiskaitymus tik kortele, įvairūs verslai ieško būdų, kaip padaryti, kad vartotojai už prekes galėtų atsiskaityti mobiliosiomis programėlėmis. Taip siekiama efektyviai valdyti žmonių srautus, išvengti eilių, pagreitinti apsipirkimo ar paslaugos gavimo procesą ir mažinti apsiskaičiavimo riziką.

Tos pačios turgavietės, kuriose gyventojai dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais, neretai siūlo ir kitokių atsiskaitymo galimybių – pavyzdžiui, kai kurie smulkieji prekybininkai jau turi įsidiegę programėlę, kuri leidžia mobilųjį telefoną be papildomos įrangos naudoti kaip el. kortelių skaitytuvą ir taip stengiasi atliepti klientų lūkesčius. Taip pat nemažėja kitos apsipirkimo formos – pirkimo internetu – populiarumas. Tai rodo mūsų siūlomo elektroninių atsiskaitymų sprendimo „Klix“ vartotojų skaičiaus augimas – per pastaruosius metus jų išaugo iki 200 tūkstančių “, – teigia specialistas.

Tiesa, tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai grynaisiais pinigais atsiskaitinėja daugiau nei estai ar latviai – 8 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė niekada nenaudojantys banko kortelių ir visada atsiskaitantys tik grynaisiais, Latvijoje tokį atsiskaitymo būdą renkasi 5 proc., o Estijoje – vos 3 proc. gyventojų.

Atsiskaitymas grynaisiais pinigais Lietuvoje ir Latvijoje populiariausias tarp 50–59 metų gyventojų – jie sudaro 8 proc. apklaustųjų mūsų šalyje ir 7 proc. Latvijoje, Estijoje tik grynaisiais pinigais daugiausiai atsiskaitinėja 30-39 m. amžiaus gyventojai. Jie sudaro 4 proc. apklaustųjų.

64 proc. Lietuvos gyventojų grynuosius pinigus naudoja atsiskaityti už prekes turguje, o 54 proc. apklaustųjų – lankydamiesi konkrečiose vietose, kuriose nepriimamos banko kortelės. Panašūs rezultatai ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje grynuosius pinigus atsiskaitydami už prekes turguje naudoja 61 proc., o Estijoje – 49 proc. gyventojų, lankydamiesi konkrečiose vietose, kuriose nepriimamos banko kortelės, grynaisiais moka 45 proc. latvių ir 60 proc. estų.

Anot R. Čereškos, nors kai kurios visuomenės grupės – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės – renkasi atsiskaityti grynaisiais pinigais ir kalbėti apie visišką šios atsiskaitymo formos išnykimą negalima, tačiau kitas „Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog vyresni žmonės noriai mokosi naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir vertina jų paprastumą bei saugumą.

13 proc. 30-39 metų gyventojų teigia, jog jų tėvai patys išmoko naudotis skaitmeninėmis banko paslaugomis, o 7 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog padėjo tėvams išmokti jomis naudotis, tačiau dabar jie jau turi reikiamus įgūdžius ir geba finansinius reikalus nuotoliniu būdu susitvarkyti patys.

„Į darbo rinką žengia naujoji karta, kuri prioritetą teikia elektroninei bankininkystei ir naujosioms technologijoms – pavyzdžiui, šiandien galima atsiskaityti ne tik kortele, bet ir telefonu, laikrodžiu, bekontakčiu žiedu ar apyranke. Būtent tai rodo ir tyrimo duomenys – didžioji dalis Lietuvos gyventojų, kurie beveik nenaudoja grynųjų pinigų, yra 18–29 metų jaunimas, o vyresni žmonės, pasižymintys didesne skaitmenine atskirtimi, priešingai, nėra linkę naudotis naujosiomis technologijomis, tačiau pastebima, jog noriai mokosi ir po truputį jas prisijaukina.

Vis dėlto, vykstant skaitmeninių technologijų revoliucijai, yra manančių, kad grynieji pinigai neturi  ateities, tačiau negalima teigti, jos tai tiesa – nors galimybių atsiskaityti ne grynaisiais pinigais kiekvienais metais vis daugėja, kartais būna situacijų, kuriose grynaisiais atsiskaityti tiesiog patogiau, ar, pavyzdžiui, norint palikti arbatpinigių, tai galima padaryti tik grynaisiais  “, – prideda „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu gegužės mėnesį atliko „Norstat“. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta bent po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.