VDI apie problemą visuomenėje: diskriminacija dėl amžiaus darbo santykiuose – vis dar gaji

VDI primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti įvairiais teisės aktuose numatytais pagrindais, pavyzdžiui, amžiaus, lyties, religijos, negalios ir kt.

Reklama

Diskriminacija dėl amžiaus darbo santykių srityje – itin paplitusi problema visuomenėje. Tai patvirtina 2023 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie gyventojų požiūrį į vyresnio amžiaus asmenis. Nustatyta, kad net 75 proc. apklaustųjų mano, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra iš dalies arba labai paplitusi. Apklausos duomenimis, 21 proc. 50–59 metų amžiaus ir 19 proc. 60–69 metų amžiaus respondentų teigė patyrę diskriminaciją dėl amžiaus darbo santykių srityje.

Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės-Dulkės, diskriminacija dėl amžiaus darbo santykių srityje gali pasireikšti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, darbo skelbimuose nustatyti ribojimai dėl amžiaus, susiduriama su diskriminuojančiu požiūriu dėl priėmimo į darbą, nustatant darbo sąlygas, darbo užmokestį, susiduriama su diskriminuojančiais atleidimo iš darbo kriterijais ir kita.

Darbo teisės skyriaus vedėja pažymi, kad darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo amžių, privalo priimdamas į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas; sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas; taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus; už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį; imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat darbuotojas nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateiktų skundą dėl diskriminacijos ar dalyvautų byloje dėl diskriminacijos.

Be to, I. Piličiauskaitė-Dulkė paaiškina, kaip darbuotojas gali ginti pažeistas nediskriminavimo teises. Asmuo, patyręs diskriminaciją dėl amžiaus ar kitu pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjant nediskriminavimo bylas, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo.

Darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Be to, darbuotojas, akcentuoja teisininkė, dėl nevykdomų ar netinkamai vykdomų darbo teisės normų reikalavimų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, turi teisę kreiptis į VDI su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių pritaikymo.