Verslas apie eksporto draudimo įstatymą: pokyčiai negali būti daromi skubotai ir tyliai

Gruodžio pradžioje priimtą ir nuo sausio 1 d. turintį įsigalioti eksporto draudimo įstatymą, kuriuo siekiama riboti dalies dvejopos paskirties prekių eksportą lėktuvais ir palikti tik 10 leidžiamų šalių, verslas vertina kaip skubotą ir tinkamai neįvertintą.

Reklama

Verslui atstovaujančių asociacijų vadovai pastebi, kad aptariami pokyčiai priimti neįvertinus jų poveikio šalies ekonomikai ir be platesnių diskusijų. Tiesa, naujos Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos vadovybės pirminė reakcija peržiūrėti taisykles ir rasti subalansuotą sprendimą teikia vilties išspręsti problemą neprarandant ilgus metus kurtų verslo ryšių ir atvertų rinkų – verslo asocijuotos struktūros pasirengę dialogui ir konstruktyvių sprendimų paieškai.

„Sankcijų Rusijai svarbos nekvestionuojame – jos turi būti realios ir veikiančios, tačiau bet kokie eksporto reguliavimo pokyčiai negali būti daromi skubotai ir tyliai, neįvertinus realaus poveikio šalies ekonomikai ir Lietuvos verslams. Plataus poveikio ir skuboti sprendimai, ypač kai nėra galimybės jiems tinkamai pasiruošti, daro reikšmingą įtaką bet kokios srities verslo veiklai, skatina svarstyti veiklos perkėlimą į šalis, kuriose teisinė aplinka yra stabilesnė“, – pastebi asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.

Jos teigimu, technologijų sektoriaus augimas yra esminis veiksnys, galintis užtikrinti Lietuvos ekonomikos vystymąsi nepriklausomai nuo geopolitinės situacijos ar ekonominių ciklų.

„Prieš įvedant papildomus ribojimus būtina įvertinti tiek jų naudą siekiamų tikslų įgyvendinimui, tiek poveikį verslui bei užtikrinti, kad laikas pasiruošti pokyčiams būtų pakankamas. Kai kalbame apie reguliacinę aplinką, Lietuva dažnai nueina griežtesniu keliu, nei kitos ES šalys. Taip sumažinami Lietuvoje veikiančių įmonių konkurencingumo rodikliai ir dažnu atveju skatinamas verslo dalies ar net visų veiklų iškėlimas į kitas ES šalis – šią tendenciją jau stebime. Nesiimant veiksmų sukurti palankesnes verslui sąlygas Lietuvoje, ilgainiui matysime didelį neigiamą poveikį šalies ekonomikai. Lietuva, būdama maža ir neturinčia kitokių išteklių valstybe, turi siekti tapti konkurencingiausia šalimi Europoje aukštos pridėtinės vertės srityje ir užtikrinti kuo lankstesnę, patrauklesnę erdvę proveržiui“, – sako G. Verbickaitė.

Inovatyvias skaitmenines technologijas kuriančias kompanijas vienijančios asociacijos INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas teigia, kad, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, palaiko dvigubos paskirties produktų eksporto kontrolės ir priežiūros mechanizmų būtinybę, tačiau pastebi, kad tam turi būti tinkamai pasiruošta – išdiskutuota su verslu ir profesionaliai iškomunikuota.

„Praktika, kai verslas sužino apie pokyčius prieš šventes iš savo logistikos verslo partnerių, yra nepriimtina. Atkreipiame dėmesį, kad pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojančią tvarką, kai kurių prekių oro transportu negalima eksportuoti net į Pietų Ameriką, Afriką bei Pietryčių Azijos šalis. Nors Europoje ir mūsų Baltijos kaimynėse ekonominė situacija yra pakankamai įtempta ir regionas turi didelių iššūkių su konkurencingumu, Lietuva pastaruoju metu demonstruoja įspūdingą ekonominį augimą. Ir konkurencingas aukštos pridėtinės vertės eksportas yra viena pagrindinių to priežasčių. Daiktų internetas, telematika ir kitos inovacijos yra vienos esminių Lietuvos bendrojo vidaus produkto, sukuriamų darbo vietų ir sumokamų mokesčių augimo sričių“, – sako S. Černiauskas.