Verslo atsakymas premjerui: 5 priežastys, kodėl negalima didinti GPM mokesčių

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį pranešė nematantis priežasčių, kodėl reikėtų keisti šiuo metu koalicijoje svarstomus siūlymus dėl gyventojų pajamų bei didesnio pelno apmokestinimo. Tačiau verslas planuojamus pokyčius vadina žalingais ir atkreipia dėmesį, kad darbo jėgos ir kapitalo mokesčių didinimas stabdo šalies progresą – įvardijami 5 argumentai, kodėl GPM reformą būtina stabdyti.

Reklama

„Kai kitos Europos šalys mažina mokesčių naštą darbuotojams ir turi skatinamąsias priemones, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos talentus bei įmones, kurios kuria tokias darbo vietas, Lietuvoje siūlomas sprendimas eiti kardinaliai priešingu keliu – agresyviai ne kovoti dėl talentų, o juos apmokestinti“, – pastebi „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.

Asociacijos vadovės teigimu, būtent ekonomikos augimas yra itin svarbus Lietuvai įtemptame geopolitiniame ir muitų karo kontekste. Skaičiuojama, kad JAV paskelbti muitai ES Lietuvos BVP augimą per trejus–ketverius metus mažintų apie 0,5–0,65%. Dėl JAV įvestų muitų ES rinkoje pastebimai padidės konkurencija, nes viso pasaulio įmonės ieškos alternatyvių rinkų savo prekėms ir paslaugoms – Lietuvos verslai susidurs su papildomais iššūkiais ir konkurencingumo išlaikymas šiame žaidime bus itin svarbus.

„Diskutuojant apie papildomų lėšų biudžetui šaltinius, svarbiausia – dėmesys ekonomikos auginimui ir stiprinimui. Negalime leisti, kad populistiniai politiniai sprendimai sukeltų ilgalaikę žalą Lietuvos ekonomikai. Kalbant apie aukštos kvalifikacijos specialistus, turime taikyti mokestinį režimą, kuris skatintų juos atvykti į Lietuvą ir dirbti Lietuvoje, o įmonėms – talentą pritraukti ir išlaikyti. Pavyzdžiui, kaip Lenkijoje, kur asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį ir atliekantys kūrybinį darbą, turi teisę į 50 proc. išskaičiuojamųjų išlaidų už autorių teisių naudojimą ar disponavimą jomis. Šiuo metu Lietuvoje siūlomi mokestiniai pokyčiai ne tik neišspręs gynybos finansavimo problemų, bet ir tukdys kurti ekonominiu augimu grįstą ateitį“, – sako G. Verbickaitė, dalindamasi 5 argumentais, kodėl.

1. Emigruojantys aukštos kvalifikacijos specialistai.

Įgyvendinus planuojamą GPM reformą, Lietuva praras ne tik dalį aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bet ir didžiulį žinių, patirties ir inovacijų potencialą. Šie specialistai šiandien kuria vieną didžiausių ekonominių verčių, todėl jų netekimas tiesiogiai mažins šalies konkurencingumą globalioje rinkoje. Kodėl darbuotojai, gaunantys pajamas natūra, netenka teisės į GPM lengvatas?

2. Iš Lietuvos iškeliamos didžiausią pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos.

Tarptautinės įmonės gali perkelti padalinius ir darbuotojus į šalis, kuriose darbo jėgos apmokestinimas yra žemesnis, o darbo sąlygos – palankesnės. Tai ne tik mažintų darbo vietų skaičių Lietuvoje, bet ir sumažintų valstybės biudžeto įplaukas bei bendrą BVP.

3. Talentų trūkumas svarbiausiuose ekonomikos augimą kuriančiuose sektoriuose.

IT, inžinerijos, finansų, biotechnologijų sektoriai jau dabar kenčia nuo talentų trūkumo – šis trūkumas tik gilės. Talentų stygius stabdys inovacijas ir trukdys vystyti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas Lietuvoje. Priminimas investuojantiems į trečią pensijų pakopą

4. Reikšmingai augantys įmonių kaštai.

Darbdaviai bus priversti kelti bruto atlyginimus tam, kad darbuotojams liktų tas pats atlyginimas „į rankas“, o tai padidins įmonių veiklos kaštus. Didėjant kaštams, mažės konkurencingumas – ypač mažų ir vidutinio dydžio įmonių, kartu ir regionuose.

5. Lietuvą paliekančios ir toliau aplenkiančios investicijos.

Investuotojai renkasi šalis, kuriose yra stabili, palanki ir prognozuojama mokestinė aplinka. Didesnis pajamų apmokestinimas mažina šalies investicinį patrauklumą – tai reiškia mažiau besikuriančių užsienio kapitalo įmonių, mažiau naujų darbo vietų ir mažiau kapitalo investicijų. Nuo kitų metų keičiasi GPM lengvatos

G. Verbickaitė atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis GPM bus taikomas ne tik su darbo užmokesčiu susijusioms pajamoms, bet ir visoms kitoms pajamų rūšims – darbuotojų iš darbdavių gaunamoms naudoms, individualiai veiklai, pajamoms iš investicijų.

„Savo ateitimi norintys pasirūpinti, ekonomines veiklas individualiai vykdantys žmonės bus apmokestinami kelis kartus didesniais mokesčiais. Žmonės, kurie imasi iniciatyvos dirbti savarankiškai, kurti darbo vietas sau ir kitiems, atsiduria visiškai demotyvuojančioje padėtyje – jų veikla bus apmokestinama gerokai daugiau. Tokia sistema smukdo motyvaciją kurti, investuoti į savo ir šalies ateitį, dirbti savarankiškai – ekonomiką ne aktyviname, o ją slopiname, mokestinę sistemą ne paprastiname, o įvedame papildomus barjerus. Poveikis bus juntamas ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose – tai lems, kad verslai bankrutuos, migruos į kitas jurisdikcijas, didėja rizika, kad perkels savo veiklą į šešėlį“, – perspėja asociacijos vadovė.

Kokią paslaptį žino mūsų valdžios atstovai?