Dirbtinis intelektas: mada ar reali nauda? Atsakymas slypi efektyvume

Kas penktas verslas Europoje pernai savo veikloje naudojo bent vieną dirbtinio intelekto įrankį, rodo Eurostato duomenys. Ši technologija dažniausiai pasitelkiama atliekant rinkodaros ir pardavimų užduotis, taip pat įvairioms verslo administravimo funkcijoms. Vis dėlto, kaip teigiama „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai, ne visiems verslams verta žūtbūt investuoti į dirbtinį intelektą.

Reklama

Svarstantiems galimybę savo verslo procesuose įdiegti dirbtinio intelekto sprendimus „Omnisend“ inžinerijos vadovas Alius Petraška pataria visų pirma įsivertinti, ar tai iš tikrųjų padės spręsti realias problemas.

„Dirbtinis intelektas nėra ir niekada neturėtų būti tikslas savaime. Tai tiesiog dar viena technologinė priemonė, kuri privalo vienaip ar kitaip prisidėti prie verslo tikslų: padėti darbus atlikti greičiau ir efektyviau, kurti kokybiškesnę klientų patirtį, siekti geresnių veiklos rezultatų ir pan. Tik įvertinus, ar dirbtinis intelektas čia gali būti naudingas, galima produktyviai diskutuoti apie jo naudojimą“, – sako A. Petraška.

Daugiau efektyvumo – už mažiau nei 5 eurus

Vienas esminių veiksnių vertinant bet kokias investicijas yra jų atsiperkamumas. Jis aktualus ir galvojant apie dirbtinio intelekto įrankių diegimą. Anot pašnekovo, pats paprasčiausias būdas įvertinti naujos technologijos atsiperkamumą – palyginti jos kainą su įprastomis darbo sąnaudomis.

„Galime pasitelkti labai konkretų pavyzdį: įmonėje iškelta užduotis įgyvendinti tam tikrus programinius pakeitimus. Tokia užduotis dažniausiai pateikiama programuotojams, pagal kurių skaičiavimus 2–3 žmonių komanda darbą atliktų per 3 dienas. Taigi čia jau galime labai aiškiai įvertinti, kiek verslui įprastai kainuotų tokio darbo atlikimas“, – dėsto „Omnisend“ inžinerijos vadovas.

Anot A. Petraškos, į pagalbą pasitelkus dirbtinį intelektą, neretai iš tiesų galima pastebimai sutaupyti. Jo skaičiavimais, minėtos užduoties atlikimas galėtų kainuoti vos 5 eurus.

„Jei tiksliau, 4 eurus ir 95 centus: tiek man kainavo žetonai, kuriuos panaudojau atlikti nustatytus veiksmus su dirbtiniu intelektu. Žinoma, aklai pasitikėti sukurtu produktu negalima. Prieš paleidžiant kodą į produkciją, jis turi būti kruopščiai patikrintas profesionalo. Vis dėlto akivaizdu, kad deleguojant kai kurias užduotis dirbtiniam intelektui galima reikšmingai sutaupyti programuotojų laiko“, – aiškina pašnekovas.

Kada dirbtinis intelektas pakeis visus žmones?

Dirbtinio intelekto agentai šiandien be didesnių problemų ir žmogaus įsikišimo gali pakeisti internetiniame puslapyje esančio mygtuko spalvą, atnaujinti vaizdinius elementus, įvykdyti kitas smulkias užduotis. Kaip teigia A. Petraška, įmonėms tai suteikia galimybę daugiau dėmesio skirti tikrai svarbioms, laikui ir kitiems ištekliams imlioms užduotims. Be to, rutinines užduotis patikint dirbtiniam intelektui, darbuotojai gali kur kas labiau susitelkti ties strateginiais projektais, padedančiais verslui augti.

„Kai dirbtinis intelektas atlieka kasdienes užduotis, mes galime imtis rimtesnių darbų, kurie automatiškai sukuria daugiau vertės verslui. Vis dėlto tai tik pradžia. Po rutininių veiksmų seka aukštesnio lygmens verslo procesai, kur dirbtinis intelektas gali veikti kaip įprasti programuotojai, inžinieriai ir kiti specialistai. Sėkmingiems verslams net neturėtų kilti klausimas, verta ar neverta pereiti prie šios technologijos. Pagrindinis klausimas turėtų būti, kaip tai padaryti tinkamai“, – pabrėžia jis.

Visgi ekspertas skuba nuraminti ir tvirtina, kad dirbtinis intelektas visų žmonių tikrai neatleis ir jų darbų neperims. Šios technologijos tikslas yra netgi absoliučiai priešingas.

„Teigti, jog dirbtinis intelektas atleis visus žmones, gali tik tie, kurie per mažai naudojasi šia technologija. Jos, kaip ir visų kitų išradimų, tikslas yra palengvinti mūsų kasdienybę. Tai būdas auginti verslo efektyvumą, neplečiant komandos ir nekomplikuojant kasdienių procesų“, – tvirtina A. Petraška.

Ekspertas netgi perspėja, kad pernelyg didelis pasitikėjimas dirbtiniu intelektu gali skaudžiai kainuoti.

„Jeigu norima viską automatizuoti, bet įgyvendinamas poveikis nėra matuojamas, duomenų kokybė nėra tikrinama, o sprendimai balansuoja ties teisėtumo riba, verslas gali sulaukti priešingų rezultatų. Nutekinti duomenys, nemalonios situacijos su klientais, reputaciniai iššūkiai gali tapti didele rizika ir našta verslui. Visi nori suspėti užšokti ant bangos ir naudotis dirbtiniu intelektu, bet tiesa ta, kad šiandien svarbiausiu įrankiu vis dar išlieka „Excel“ lentelės. Jos gali labai aiškiai pagrįsti finansines ir laiko sąnaudas bei atsakyti į klausimą, ar verta pasitelkti šią technologiją“, – apibendrina „Omnisend“ inžinerijos vadovas.

„Omnisend“ – Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, sėkmingai veikiantis be išorinių investicijų. Įmonė ne vienerius metus patenka į sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, sudaromą „Financial Times“. Bendrovės augimą skatina ne tik finansiniai rezultatai, bet ir stipri, brandi kultūra, kurioje darbuotojų gerovė tampa realia praktika, o ne pažadu.

Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė sėkmingai vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 150 tūkst. el. komercijos verslų visame pasaulyje.