Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Praėjusį savaitgalį pajūrio regioną ir Šiaurės vakarų Lietuvą talžiusi audra paliko savo griaunamąjį pėdsaką. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, iki sausio 8 d. ryto buvo sulaukta daugiau nei 230 gyventojų kreipinių dėl audros padarytos žalos atlyginimo, vidutinė žalos suma sudaro apie 670 eurų. Skaičiuojama, kad bendra šios audros padarinių suma gali siekti 250 tūkst. eurų.
„Kaip ir buvo prognozuota, didžiausią savo jėgą audra parodė šalies pajūrio regione. Kone 70 proc. registruotų žalų yra fiksuotos Palangoje, Klaipėdoje, Kretingoje, Karklėje, Melnragėje ir kitose pajūrio vietovėse, kur vėjo gūsiai vietomis viršydavo 30 m/s. Likusioje šalies dalyje vėjo šėlsmas nebuvo toks intensyvus, o toli nuo pajūrio ruožo esantys šalies regionai audros greičiausiai iš viso nepajuto“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Pasak eksperto, skirtingai nuo anksčiau šių metų liepos pabaigoje, lapkričio pradžioje ir gruodžio viduryje siautusių audrų, šįkart nebuvo fiksuota didelių žalų, kurios viršytų 10 tūkst. eurų sumą.
„Paprastai tokios stambios žalos nutinka, kai vėjas suniokoja ar nukelia pastatų stogus, pažeidžia jų dangas, krituliai patenka į pastatų vidų ir pakenkia ten esančiam turtui. Daug žalos padaro ir medžiai, užgriūnantys ant šalia esančių pastatų ir transporto priemonių“, − pastebi M. Norkus. Aktualu pajūrio pirkėjams
Jis pabrėžia, kad praėjusį savaitgalį audrą gyventojai pasitiko gerai informuoti – apie artėjantį stiprų vėją pranešė už civilę saugą atsakingos institucijos, žiniasklaidos priemonės, meteorologai, draudikai. Tai paskatino gyventojus pasirūpinti savo turtu, atidėti nebūtinas keliones ir audros metu nebūti lauke.
Sausio mėnesį – aukšta audrų rizika
„Remiantis istoriniais žalų fiksavimo duomenimis, gamtos stichijos Lietuvoje daugiausiai žalų sukelia vasaros mėnesiais, tačiau sausio mėnuo taip pat priskiriamas prie „audros“ mėnesių. Šį mėnesį rizika sulaukti gamtos stichijų šėlsmo yra didesnė už vidutinę statistinio mėnesio riziką“, − komentuoja draudimo ekspertas.
Draudikai vis dar sulaukia žalos kreipinių dėl gruodžio mėnesio viduryje Lietuvoje siautusios audros padarinių − ši audra buvo įsimintina tuo, kad smarkūs vėjo gūsiai vertė ir niokojo ne vieno miesto Kalėdines egles. Draudikai įspėja: pajūryje savaitgalį laukia audra – grėsmė gyventojų turtui
„Mūsų bendrovės duomenimis, gyventojai pateikė kone 1100 žalos kreipinių dėl šios audros nuostolių kompensavimo. Bendra padarytų nuostolių suma nesustoja augti ir artėja prie 720 tūkst. eurų sumos, o vidutinė vieno kreipinio suma siekia apie 665 eurų“, − sako M. Norkus.
2024 metai – išskirtinai vėjuoti
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pažymi, kad praėjusieji metai išsiskyrė ypač dažnais ir stipriais vėjais, kurie siautė visoje šalyje, pridarydami žalos namams, elektros tinklams ir viešajai infrastruktūrai. Plūstelėjo žalų kreipiniai dėl audros, nuostoliai gali siekti 350 tūkst. eurų
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir sudarė daugiau nei 12 tūkst. atvejų per metus.
Tuo metu bendra žalų išmokų suma tuo pačiu trijų metų laikotarpiu išaugo beveik 140 proc., o išmokėta suma patirtiems nuostoliams padengti jau viršija 10 mln. eurų per metus.
Patyrusiems žalą gyventojams patariama pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi mobiliąja programėle ir savitarnos svetainėje www.savasld.lt. NT tendencijos pajūryje
Tyrimas: kas penktas šalies vairuotojas pripažįsta – vaikams trūksta saugaus eismo žinių
Lietuviai automobiliu jau pasiekia atokiausias Europos vietas – ką pravartu žinoti vairuojant užsienyje?
Netikėti iššūkiai: 3 iš 4 vairuotojai kelyje sutinka paspirtukus – kaip išvengti nelaimių?
Psichologai: vaikai žino eismo taisykles, tačiau jų nesilaiko – kaip paaiškinti tokį elgesį?
Ekspertai: apsidraudę, bet ar apsaugoti – kas trečias gyventojas nežino savo būsto draudimo galimybių
Tyrimas: gyventojai nurodo gyvenantys geriau − jų namų turto vertė per metus išaugo
Ekspertai: kaimynams padaryta žala – ne tik piniginiai nuostoliai, bet ir emocinis stresas
Ekspertai apie dažną mitą: ne brandus amžius, o individuali sveikatos būklė lemia kelionių rizikas
Neprognozuojamos liūtys, audros ir kruša: stichijų nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių, kaip apsisaugoti
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia...
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Kelionės į kaimynines šalis bei populiariausius Europos miestus yra dažnas Lietuvos gyventojų pasirinkimas. Naujausiais kelionių technologijų bendrovės „FlixBus“ duomenimis, šią vasarą...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...