Paskelbta
2 metai prieš-
Nuo šilumos siurblio oras-oras, arba oro kondicionieriaus, pirkimo dažnai atbaido mintis, kad jis naudoja papildomai elektros. Tačiau turintiems saulės elektrinę tokia problema neaktuali, nes oro kondicionieriui reikalinga elektra, pagaminta saulės ir naudojama momentiškai, nieko nekainuoja. Šilumos siurblių oras-oras, oras-vanduo ir saulės elektrinių duetas gyventojams itin naudingas šaltuoju metų laiku – paskaičiuota, kad šiuos du įrenginius naudojant kartu galima sutaupyti 35–70 proc. patalpų šildymui skiriamų išlaidų.
„Saulės elektrinė paprastai būna pirmas žingsnis, kurį žengia pigesnių ir tvaresnių sprendimų ieškantys gyventojai. Tačiau vien ja neapsiribojama – kadangi saulės generuojama ir momentiškai vartojama elektra yra nemokama, stengiamasi maksimaliai ją suvartoti diegiant kitus įrenginius, tokius kaip šilumos siurbliai oras-oras, šildantys arba vėsinantys patalpas, ar oras-vanduo, taip pat galintys šildyti arba vėsinti patalpas, o kartu ir ruošti karštą vandenį. Šios dvi sistemos viena kitą papildo, tad turint saulės elektrinę naudoti šilumos siurblį yra maksimaliai efektyvus sprendimas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas. Įsibėgėja kompensacijų už šilumos siurblius skyrimas
Sąnaudas sumažina kartais
Ekspertas sako, kad Lietuvos gyventojams vis dar dažnai kyla klausimas, ar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką ir alternatyvius šildymo sprendimus ganėtinai dideles lėšas, nes jos neatsiperka greitai.
„Saulės elektrinių ir šilumos siurblių atsiperkamumas yra skaičiuojamas ir vertinamas ne trumpuoju, o ilguoju eksploatacijos laikotarpiu, paprastai imamas 10 metų laikotarpis. Norėdami tai įvertinti, esame paskaičiavę, kad turint saulės elektrinę ir šilumos siurblį oras-vanduo pastarojo sąnaudos 10-ies metų laikotarpiui preliminariai būtų apie 4 kartus mažesnės nei dujų katilo ir beveik 2 kartus mažesnės nei malkinio katilo“, – teigia M. Kavaliauskas.
Skaičiavimams pasirinktas hipotetinis 120 kv. metrų ploto B energinės klasės maždaug prieš dešimtmetį statytas namas, kurio šiluminiams metiniams poreikiams reikėtų apie 1000 kubinių metrų (m3) dujų, apie 7 m3 malkų arba apie 10 000 kilovatvalandžių (kWh) elektros. Vadinasi, tokio gyventojo sąskaitos už šilumą per metus, atsižvelgiant į vidutines šildymo kuro kainas, naudojant gamtines dujas galėtų siekti apie 1,4 tūkst. Eur, kūrenant malkas – apie 650 Eur, o šildantis vien elektra, be šilumos siurblio – apie 2,5 tūkst. Eur.
Pasak M. Kavaliausko, situacija smarkiai keistųsi, šildymui naudojant šilumos siurblį, imantį elektrą iš saulės elektrinės. Šilumos siurblio veikimas yra paremtas termodinaminiais energijos mainais, tad šie įrenginiai šiluminės energijos pagamina net apie 4 kartus daugiau, nei suvartoja elektros energijos. Šilumos siurbliai oras oras – KOKYBĖ už Konkurencingą kainą
„Naudojant šilumos siurblius oras-vanduo, priklausomai nuo oro temperatūros ir sezoniškumo, tokio pastato šiluminiams poreikiams kartu su karšto vandens paruošimu per metus apytiksliai galėtų prireikti apie 4000 kWh. Jei vartotojas visą reikiamą elektros energijos kiekį imtų iš tinklo, suma siektų apie 1 tūkst. Eur, o jei elektrą pasigamintų pats, naudodamas saulės elektrinę – tokiu atveju išlaidos tebūtų apie 170-200 Eur per metus. Per 10-ties metų laikotarpį vartotojas galėtų sutaupyti apie 72 proc. išlaidų, palyginti su gamtinėmis dujomis, 80 proc. – su elektra ir 43 proc. – su malkomis“, – pateikia skaičiavimus jis.
Šiuos skaičiavimus pagrindžia ir 2022 m. keliose Europos šalyse atliktas tyrimas apie gyvenamuosiuose namuose įrengtų saulės elektrinių ir šilumos siurblių įtaką išlaidoms. Paaiškėjo, kad Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje namų ūkiai, įsirengę saulės elektrines ir šilumos siurblius, sutaupė iki 84 proc. namų ūkio sąskaitų, palyginti su būstais, priklausomais nuo dujinio šildymo ir neturinčiais saulės kolektorių.
Tyrimo autoriai teigia, kad net jei gamtinių dujų kainos nukristų iki prieškrizinio lygio, kartu naudojami saulės elektrinės ir šilumos siurbliai vis tiek leistų namų ūkiams sutaupyti iki 73 proc. išlaidų. Labiau tikėtinu atveju, kad dujų kainos stabilizuosis aukštesniame lygyje, europiečiai sutaupys iki 76 proc. Atlantic Alfa šilumos siurbliai
Rinktis skatina ir kompensacijos
Pasak M. Kavaliausko, pastaruoju metu stebimas kaip niekad didelis Lietuvos gyventojų susidomėjimas ne tik saulės elektrinėmis, bet ir šilumos siurbliais, kurį sukėlė dėl Rusijos karo Ukrainoje 2022 m. išaugusios iškastinių dujų ir elektros kainos.
„Lietuvoje šiuo metu vis dar dažniausiai sutinkami šildymo būdai yra malkiniai arba dujiniai katilai, tačiau vis dažniau namų ūkiai, norėdami turėti didesnį komfortą ir patogesnį namų mikroklimato valdymą, renkasi netaršius šilumos siurblius bei saulės elektrines. Gaminančių vartotojų skaičius šalyje, palyginti su 2021 m., yra išaugęs daugiau nei 2 kartus“, – sako „Elektrum Lietuva“ ekspertas.
Augimo tendencijos stebimos ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, 2022 m. saulės elektrinių skaičius padidėjo 9 proc., palyginti su 2021 m., o šilumos siurblių – 53 proc. Italijoje atitinkamu laikotarpiu saulės elektrinių įrengta 240 proc. daugiau, o šilumos siurblių – 37 proc. daugiau. Vilniuje – malonūs sąskaitų už šildymą pokyčiai
M. Kavaliauskas mano, kad namų ūkius atsisakyti iškastinio kuro gana veiksmingai skatina ir valstybės taikomos kompensacijos įsirengiant saulės elektrines ar keičiant taršius katilus šilumos siurbliais. Pasinaudojus parama, saulės elektrinę galima įsirengti apie 30 proc. pigiau, o šilumos siurblį – iki 50 proc. pigiau, kuomet jų atsiperkamumas sutrumpėja 3–4 metais.
Šiuo metu pasinaudojus taikomomis kompensacijomis daugiau kaip 42 tūkst. namų ūkių Lietuvoje yra įsirengę saulės elektrines, o daugiau kaip 15 tūkst. namų ūkių turėtus taršius katilus pasikeitė į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius.
Elektros tiekėjų planai po padidinamuoju stiklu: kaip pasirinkti teisingai ir sutaupyti?
Klaipėdos regione į tinklą įjungti trys „Elektrum Lietuva“ saulės parkai, kurių bendra galia siekia beveik 180 MW
Kodėl organizacijoms svarbu užtikrinti vidinės karjeros galimybes darbuotojams?
„Elektrum Lietuva“ Vilniuje toliau plečia elektromobilių įkrovimo tinklą
Elektros biržoje – kainų kilimas: kaip sumažinti elektros sąskaitas?
Ekspertai įspėja: net ir smulkus gedimas namuose gali tapti rimta problema – kaip tam pasiruošti?
Akmenės rajone pradėjo veikti pirmasis „Elektrum Lietuva“ vėjo parkas
Elektromobilumo rinka – kryžkelėje: kaip užtikrinti tolesnę jos plėtrą?
M. Kietis. Kokius iššūkius verslams atneš permainingi orai, nepastovios kainos ir naujas reguliavimas?

Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...