Draudimas ir buitiniai nuostoliai: ar galite reikalauti kompensacijos už dėmėtą sofą ar sugadintą kaitlentę?

Greitas tempas, vartotojiška kultūra ir dėmesio nekoncentravimas – visos šios XXI amžiaus savybės gali būti priskiriamos prie priežasčių, kodėl šiandien taip dažnai sugadinami ir išmetami daiktai. Nesaugome ne tik marškinėlių ar naujų džinsų, bet ir mobiliųjų telefonų, dviračių ar net namų sienų. Draudikai kasmet fiksuoja vis daugiau smulkių žalų, nutinkančių dėl neatsargumo ar tiesiog aplaidaus elgesio. Nors ir gyvename laikais, kai beveik visus daiktus galima greitai pakeisti naujais, žmonės neskuba bėgti į parduotuves ieškoti pakaitalo, o dažnai kreipiasi į draudikus. Tačiau ar visos smulkios žalos yra draudžiamieji įvykiai, o gal dalis iš jų yra tiesiog nusidėvėjimas?

Reklama

Net, jei ir esate apdraudę savo turtą draudimu, draudikai įspėja, kad ne visos jūsų patiriamos turto žalos yra draudžiamieji įvykiai. Pastaruoju metu draudimo bendrovės „If” duomenimis, fiksuojama itin daug prašymų atlyginti smulkias žalas. Vis tik, dalis tų prašymų yra atmetami, nes fiksuojami ne nelaimingi atsitikimai, o tiesiog baldų ar daiktų nusidėvėjimas. Kaip išsirinkti ventiliatorių?

Draudimas – galimybė apsisaugoti nuo netikėtų rizikų

Tiek klientams, tiek paslaugų teikėjams labai svarbu suprasti skirtumą tarp apdraustos žalos ir įprasto nusidėvėjimo. Draudimo misija – apsaugoti asmenis nuo netikėtų incidentų bei nelaimių, dėl kurių patiriami dideli nuostoliai. Pavyzdžiui, jei klientas patiria staigų vandens nuotėkį, kuris padaro didelę žalą jo turtui, tokia situacija dažniausiai laikoma draudžiamuoju įvykiu. Ir atvirkščiai, nedideli sofos ar grindų įbrėžimai, atsirandantys laikui bėgant dėl reguliaraus naudojimo, laikomi natūraliu nusidėvėjimu. Šios pamažu atsirandančios žalos nepatenka į draudimo sritį, nes yra tikėtinos kasdienio gyvenimo pasekmės, o ne nenumatytų nelaimių rezultatas.

„Norint įvykį pripažinti draudžiamuoju, reikia, kad jis būtų įvykęs staiga ir netikėtai, o turto sugadinimas turėtų įtakos daikto tolimesniam naudojimui. Pavyzdžiui, jei per neapsižiūrėjimą nudaužėte kaitlentės kampą, yra tikimybė susižaloti, tai yra draudžiamasis įvykis. Išmoka jums priklausys ir tokiu atveju, jei dužo ar skilo jūsų telefono ekranas, langas. Taip pat nedidelės žalos yra tos, kai žmonės pasinaudoja „Pagalba namuose” paslauga – išsikviečia meistrą pakeisti užsikirtusią durų spyną ar sutvarkyti trūkusią žarnelę po praustuvu”, – pasakoja draudimo bendrovės „If” turto žalų vadovė Lietuvoje Ieva Rapkauskė. Kuo išskirtinė buvo nuostolingiausia istorijoje audra, atnešusi beveik 10 mln. eurų žalos

Už smulkias žalas daugiausiai yra išmokamos 50–300 eurų išmokos. Pavyzdžiui, už kaitlentės stiklo dūžį buvo išmokėta 250 eurų, už telefono stiklą, priklausomai nuo modelio, apie 200 eurų, už durų spynos keitimą išmokama apie 100 eurų išmoka su darbais. Nors tokios sumos gali pasirodyti nedidelės, jos tikrai yra reikšmingos žmonėms, kurie nebuvo nusimatę nenumatytų išlaidų ir tuos pinigus galės skirti kitiems prioritetams.

Apsisaugoti nuo nusidėvėjimo padeda atsakinga priežiūra

Nors draudimas ir apsaugo nuo įvairių nelaimių, jis nepakeičia kasdienės daiktų priežiūros ar remonto. Draudimo bendrovės yra įsipareigojusios padėti savo klientams tikromis krizės akimirkomis, tokiomis kaip vagystės ar gamtinės nelaimės. Smulkūs buitiniai apgadinimai, įvairūs paviršių įbrėžimai, kurie atsiranda tiesiog naudojantis daiktu yra nedraudžiamieji įvykiai. Atveriama elektros rinka

„Klientai kreipiasi į mus ir skundžiasi dėl įvairių nedraudžiamųjų nutikimų. Pavyzdžiui, dėmėmis ant odinės sofos, atsiradusiais įplyšimais, suplyšusiomis užuolaidomis. Sulaukiame nusiskundimų dėl subraižytų grindų stumdant baldus, apdaužytų durų staktų nešant didesnio gabarito daiktus. Dar viena sritis – gyvūnų apgadintas turtas, kas taip pat yra nedraudiminis įvykis. Galbūt klientų suaktyvėjimas dėl smulkių žalų pastebimas dėl to, kad žmonės vis mažiau įsiskaito į jiems pateikiamą informaciją, neįsigilina, o galbūt todėl, kad daiktų vertė šiandien yra daug menkesnė ir jau esame įpratę nesaugoti to, ką turime”, – svarsto I. Rapkauskė. 378 milijonai eurų – tokio dydžio kompensacijos gali reikalauti nukentėję gyventojai, kiti tretieji asmenys bei katastrofos padarinius likvidavusios tarnybos

Reklama

Draudimo bendrovė primena, kad apsaugoti mobiliuosius telefonus ir kompiuterius padeda įvairios įmautės bei apsaugos, o norint prailginti buitinės technikos gyvavimo laiką reikia laikytis nurodymų instrukcijose. Laisva elektros energijos rinka