Ekspertai pataria: kada verta rinktis biostimuliatorius?

Gera derliaus kokybė, kenkėjams ir kitoms negandoms atsparūs pasėliai – kiekvieno ūkininko siekiamybė, kurią stiprina susidomėjimas biostimuliatoriais. Tačiau tinkamas jų pasirinkimas ir naudojimas vis dar kelia klausimų. Kada šios priemonės duoda didžiausią naudą, kaip jas derinti su kitais žemės ūkio produktais ir kokį ilgalaikį poveikį jos gali turėti dirvožemio sveikatai? Tinkamai įvertinus pasėlių poreikius, ūkininkai gali maksimaliai išnaudoti biostimuliatorių privalumus, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

„Prognozuojama, kad biostimuliatoriai ilgainiui taps nepamainomu žemės ūkio įrankiu, prisidedančiu ne tik prie gausesnio ir kokybiškesnio derliaus, bet ir tvaresnių ūkininkavimo praktikų. Tačiau visų priemonių veiksmingumas priklauso nuo konkrečių dirvožemio sąlygų bei augalo poreikių, todėl verta pirmiau pasikonsultuoti su agronomais ir atidžiai įvertinti šiuos niuansus. Taip pat svarbu atsižvelgti į jau dabar naudojamas priemones bei jų tarpusavio derinimo galimybes, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas“, – teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Žemės ūkio ekspertas dalijasi patarimais, kada ir kokias priemones verta rinktis, norint įtraukti į savo ūkininkavimo praktiką biostimuliatorius.

Optimizuojamas trąšų naudojimas – derliaus kokybei

Anot eksperto, ankstyvame pasėlių augimo etape galima naudoti biostimuliatorius, kai siekiama paskatinti augalų šaknų vystymąsi, augalų augimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą.

„Įprastai juos rekomenduojama derinti su trąšomis tuose dirvožemiuose, kuriuose stokojama maistinių medžiagų, taip pat intensyviai eksploatuojamose sistemose. Taip ne tik pagerinama derliaus kokybė, bet ir padidinamas naudojamų trąšų efektyvumas. Ūkininkai pasitelkia veiksminguosius biostimuliatorius

Tokios priemonės skatina augalų hormonų, kurie ypač stimuliuoja šaknų ir antžeminės dalies augimą, gamybą. Taip pat užtikrina augalo produktyvųjį vystymąsi, padeda suformuoti reikalingo tankumo pasėlius, o tai teigiamai veikia ir derlių. Tokie biostimuliatoriai naudojami silpniems ir vidutinio stiprumo pasėliams, padeda skatinti jų augimą, stiprina atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms ir padidina jų derlingumą“, – sako A. Lukoševičius.

Pasak specialisto, daliai ūkininkų gali norėtis padidinti naudojamų intensyvių technologijų efektyvumą ir kartu pagerinti intensyviai auginamų lauko augalų derlingumą. Tuomet patartina rinktis tuos biostimuliatorius, kurie suaktyvina fotosintezės intensyvumą ir augalų augimą, maisto medžiagų panaudojimą, didina augalų masę ir derlingumą, bei gerina derliaus kokybę. Vis dėlto, itin svarbu atsirinkti priemones tiek pagal augalus, tiek pagal dirvožemį.

Kai norima išsaugoti dirvožemį

Be jau paminėtų savybių, biostimuliatoriai yra ekonomiškai naudingi atstatant degradavusius dirvožemius, nes skatina mikrobinę įvairovę ir gerina dirvožemio struktūrą. Pavyzdžiui, poliglicerolio poliricinoleatas (PGPR) ir tokie grybai kaip Trichoderma pagerina azoto fiksaciją ir organinių medžiagų skaidymą, o huminės rūgštys didina dirvožemio dalelių agregaciją, pagerindamos vandens sulaikymą ir mažindamos eroziją. Žemės ūkyje sparčiai plinta biostimuliatoriai

„Taikant mikroorganizmų technologiją, užtikrinama organikos humifikacija, anglies fiksacijos dirvožemyje skatinimas, geresnė augalų mitybinė aplinka, o kartu naudojamos huminės rūgštys ne tik pagerina dirvožemį, bet ir apsaugo nuo maisto medžiagų išplovimo. Tokius biostimuliatorius verta naudoti laukuose, kuriuose siekiame stabilaus ir aukšto derlingumo ilguoju periodu, taip pat pereinant prie tvaresnių praktikų. Įvairūs organiniai produktai gali suaktyvinti mikrobinę veiklą suspaustuose dirvožemiuose“, – sako „Linas Agro“ ekspertas.

Taip pat biostimuliatoriai itin tinkami aukštos vertės kultūroms. Pavyzdžiui, siekiant išlaikyti vaisius ar daržoves kuo ilgiau šviežius pasitelkiamos aminorūgštys ir jūros dumblių ekstraktai. Šio tipo produktai pagerina pigmentaciją ir lėtina gedimo procesus.

Apsaugo nuo kenkėjų ir pesticidų poveikio

Kitas biostimuliatorių privalumas – suteikiama apsauga nuo biotinio streso, kurį sukelia, pavyzdžiui, įvairios infekcijos. Šie produktai padeda augalams apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų ir kenkėjų, stiprindami jų natūralias gynybines reakcijas. Jie skatina fitocheminių junginių – fenolių, flavonoidų ir kt. – gamybą, o tai slopina patogenų plitimą, suaktyvina augalų imuninę sistemą ir didina atsparumą grybinėms, bakterinėms bei virusinėms ligoms. Tokie biostimuliatoriai taip pat stiprina naudingų mikroorganizmų veiklą rizosferoje – artimiausiame jaunas augalo šaknis supančiame dirvožemio sluoksnyje, kas leidžia jiems išstumti patogeninius grybus ir bakterijas. Biostimuliatoriai, pesticidai ir trąšos

„Šiuos biostimuliatorius verta naudoti prevenciškai, ypač tuose regionuose, kur dažnos tam tikros augalų ligos ar intensyvūs kenkėjai. Pavyzdžiui, Trichoderma grybų pagrindu sukurti produktai padeda kovoti su šaknų puviniais ir didina derliaus stabilumą“, – pažymi A. Lukoševičius.

Pirmoji pagalba nuo abiotinio streso

Dar viena kategorija – abiotinio streso, kurį sukelia apšviestumo, temperatūros, drėgmės rėžimo pokyčiai, klimato kaita, mažinimui skirti biostimuliatoriai. Jie yra ypač veiksmingi tose aplinkose, kurios kenčia nuo sausrų, druskingumo ir ekstremalių temperatūrų, karščio ar šalčio.

Šio tipo biostumuliatoriai taip pat geba sumažinti ir agresyvesnių augalų apsaugos produktų, tokių kaip herbicidai sukeliamą stresą auginamiems augalams. Jie aktyvina pasėlių atsako į stresą mechanizmus: skatina antioksidantų gamybą, didina osmolitų – organinių dalelių, kurios augaluose išlaiko vandenį, sintezę, padedančią išlaikyti ląstelių drėgmę esant vandens trūkumui, suaktyvina toksinų iš augalo pašalinimą. Taip pat reguliuoja žiotelių užsidarymą, taip sumažindami vandens netekimą.

„Esant nepastovioms oro sąlygoms verta numatyti, kaip padėti augalams pasisavinti vandens atsargas. Be to, susidūrus su kenkėjų antplūdžiu, svarbu apsvarstyti, kaip juos atbaidyti ne tik cheminėmis priemonėmis, bet ir stiprinant natūralią augalų apsaugą. Čia praverčia biostimuliatoriai, turintys specializuotų aminorūgščių ir jūros dumblių ekstraktų – jie yra turtingi biofermentais ir antioksidantais, padedančiais augalams įveikti stresą“, – paaiškina „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.

Mikrobiologija žemės ūkyje – ūkininkavimo ateitis ir pagalbos ranka ūkininkams