Iš gerų į geriausius: sužinokite, kas būtina norint tapti aukščiausio lygio programuotoju

Jei geroje organizacijoje dirba geri specialistai, išmanantys savo darbą, geriausiose organizacijose dirba tie, kurie imasi iniciatyvos ir ieško būdų, kaip dar labiau pagerinti įmonės veiklą. Tuo įsitikinęs „Omnisend“ inžinierius Paulius Sabeckis, pernai pelnęs geriausio 2024 m. programuotojo apdovanojimą. Jis taip pat atskleidžia, kokios savybės reikalingos norint ne tik siekti karjeros tikslų, bet ir padėti įmonei veikti sėkmingai.

Reklama

„Esu įsitikinęs, kad geriausi specialistai yra tie, kurie nuolat mokosi, smalsauja ir geba prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Tam tikras polėkis profesinei sričiai gali ateiti net ir iš vaikystės. Prisimenu, kaip tuomet pirmą kartą į rankas man pateko kompiuteris. Jį savarankiškai perkonfigūruodavau, o tada iš visų jėgų stengdavausi atstatyti viską į buvusią padėtį, kol tėvai grįš iš darbo. Tais laikais mokėdavome meistrui už „Windows“ operacinės sistemos perrašymą, o kai man buvo septyneri, tėtis tiesiog padavė diską ir padrąsino padaryti tai pačiam. Iš trečio karto pavyko, mane tai sužavėjo, ir nuo tada potraukis technologijoms mane lydėjo visur“, – pasakoja P. Sabeckis. Kalnuoti posūkiai, apvirtę automobiliai ir įtemptos šonaslydžio varžybos Estijoje

Geras ir geriausias specialistai: kuo jie skiriasi?

Geriausiu programuotoju pripažintas P. Sabeckis teigia: skirtumas tarp tiesiog gero ir išskirtinio specialisto slypi ne tik gebėjimuose atlikti pavestas užduotis, bet ir noruose, ambicijose bei nuolatiniame tobulėjime.

„Norint būti savo srities profesionalu, vien tik dirbti ir atlikti pavestas užduotis neužtenka: reikia būti vizionierišku, siūlyti naujoves ir siekti daugiau, nei iš tavęs prašoma. Geri specialistai atlieka užduotis, bet geriausieji žvelgia giliau: jie siūlo, kaip sprendimus galima patobulinti, kur įmonė gali augti. Tai – svarbi savybė, padedanti ne tik tobulėti asmeniškai, bet ir stiprėti organizacijai“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, nuolatinis mokymasis yra neatsiejama sėkmės IT srityje dalis. Vienu metu Paulius suprato, kad jo žinios nebeatitinka tarptautinių standartų, todėl papildomai sėmėsi žinių ir savarankiškai tobulino įgūdžius. „Buvau pasiekęs lūžio tašką: suvokiau, kad turiu keistis. Sėdėdavau po darbo valandų, bandydavau pasiekti tą lygį, kuriame yra pasaulinio lygio kompanijų profesionalai. Šis etapas buvo kertinis – atradau tikrąjį norą tobulėti ir stiprinti savo gebėjimus.“ Virtualaus „Drifto“ čempionato lyderis išbandė 800 AG BMW – rezultatas nustebino (video)

Smalsumas ir žingeidumas, pasak Pauliaus, padeda ne tik asmeniniam tobulėjimui, bet ir tiesioginiam darbui su klientais. „Yra situacijų, kai dar nežinai, kaip pritaikyti naujas žinias praktikoje, bet jau gali kalbėtis kliento kalba ir kur kas greičiau suprasti jo poreikius. Tai tampa didžiule pridėtine verte atstovaujamai įmonei. Vis dėlto, tu pats turi būti suinteresuotas mokytis, nes organizacija visko už tave nepadarys“, – sako Paulius.

Vien žinių – neužtenka

Pripažinimą pelnęs inžinierius profesinę patirtį pradėjo kaupti dar studijų metais, kai atlikta praktika vienoje įmonėje peraugo į nuolatinį darbą. Šiuo metu jo darbas susideda iš daugelio elementų: techninių sprendimų paieškos, susitikimų, sprendimų įgyvendinimo planavimo, inžinierių mentorystės, kandidatų atrankos, programavimo, o kartais ir netikėtai atsirandančių užduočių, kurių sprendimai turi būti greiti ir tikslūs. Tačiau viską jungia viena ašis – smalsumas. „Tele2“ grupė sulaukė aukščiausio įvertinimo klimato kaitos mažinimo srityje

Paulius taip pat yra įsitikinęs: geriausi specialistai ne tik privalo turėti techninių žinių bei mokėti jas įgyti, bet ir gebėjimą mąstyti plačiai. Jis pabrėžia, kad tokios profesijos kaip programuotojai, projektų vadovai ar net gamybos specialistai turi daug bendro – skiriasi tik jų naudojami įrankiai. „Viskas remiasi logika ir gebėjimu sudėlioti procesus taip, kad jie būtų sklandūs ir aiškūs.“

Apdovanojimai – malonus pripažinimas, bet ne svarbiausias tikslas

Tapęs geriausiu programuotoju, P. Sabeckis pripažįsta: apdovanojimas – malonus, tačiau ne pats svarbiausias dalykas. „Smagiausia, kad įmonė tavimi tiki, pasitiki ir nominuoja tokiam apdovanojimui. Tai rodo, jog tavo indėlis – matomas ir vertinamas. Vis dėlto, svarbiausia – ne statulėlės ir diplomai, kurie tikrai puošia lentyną, bet darbas, kuriame tu gali nuolat tobulėti ir atrasti naujų galimybių.“ Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai: ar turėsime mokytis visą gyvenimą?

Jis taip pat pastebi, kad apdovanojimai prisideda ir prie profesinio žinomumo, o tai – itin svarbu nedidelėje Lietuvos rinkoje. „IT bendruomenė mūsų šalyje – gana glaudi: čia visi visus pažįsta. Jei padarai kažką negero, ilgai nepasislėpsi“, – juokauja „Omnisend“ inžinierius. „Tačiau viskas veikia ir iš gerosios pusės: gerą darbą pastebi visi.“

„Omnisend“ yra vienas nedaugelio startuolių Lietuvoje, sėkmingai veikiančių be išorinių investicijų. Šiemet tarptautinis verslo leidinys „Financial Times“ tarp sparčiausiai augančių Europos įmonių įtraukė ir „Omnisend“. Startuoliui tai – jau trečias kartas, kai sulaukiama tarptautinio pripažinimo reitinge, vertinančiame finansinius duomenis.

Tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą verslams vykstančioje Lietuvos įmonėje iš viso dirba daugiau nei 220 žmonių. „Omnisend“ biurai įsikūrę Vilniuje ir Kaune, taip pat Čarlstone (JAV, Pietų Karolina). Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Paulius Petrauskas palieka savo postą.