Sekite naujienas

Finansai

Apklausa: Lietuvos gyventojai vis dar linkę apsidrausti grynaisiais pinigais

Paskelbta

-

Iniciatyva atsiskaitant mažinti grynųjų pinigų operacijų Lietuvoje prigyja vis labiau, tačiau dauguma šalies gyventojų ir toliau apsidraudžia su savimi turėdami šiek tiek grynųjų. Banknotų ir monetų atsisakymas sparčiau vyksta didžiuosiuose miestuose, jų labiau nelinkę nešiotis jauni žmonės, atskleidė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

„Urbo“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, visiškai grynųjų „kišenėje“ paprastai neturi vos 6 proc. šalies gyventojų, dar 3 proc. negalėjo atsakyti į užduotą klausimą, kiek grynųjų stengiasi turėti su savimi. Tuo tarpu apie 90 proc. galėtų ne tik palikti arbatpinigių, bet ir atsiskaityti už didesnius ar mažesnius pirkinius.

„Finansinio skaidrumo klausimu Lietuva pažengė toli į priekį, mažindama grynųjų pinigų apimtis atsiskaitant ir ribodama dideles jų sumas. Vis dėlto, devyni iš dešimties šalies gyventojų vis dar stengiasi turėti grynųjų. Pradedant mažomis sumomis iki 10 eurų, baigiant 100 eurų ir daugiau. Tai ir įprotis, ir infrastruktūros klausimas, nes jei didmiesčiuose yra vietų, kur jau priimamos tik mokėjimo kortelės, tai vargu, ar tokių rastume nuvykę atokiau“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Tokią įžvalgą patvirtina ir apklausos duomenys, rodantys, kad sąlyginai daugiausiai žmonių, kurie nesinešioja grynųjų, yra didmiesčių gyventojai ir pati jauniausia 18-25 metų amžiaus apklausos dalyvių grupė, atitinkamai 8 proc. ir 13 proc.

Populiariausia suma – iki 50 eurų

„Spinter tyrimai“ šalies gyventojų klausė, kiek grynųjų pinigų įprastai stengiatės turėti su savimi. Daugiausiai, arba 31 proc. atsakė, kad iki 50 eurų. Antra pagal populiarumą turima suma buvo iki 100 eurų, ją įvardijo 24 proc. apklaustųjų. Dar 18 proc. pažymėjo, jog stengiasi nešiotis iki 20 eurų.

„Visi šie žmonės kartu sudaro 73 proc. gyventojų ir jie su savimi paprastai turi tegu ir ne pačias didžiausias, bet ir ne pačias mažiausias grynųjų pinigų sumas. Jos leistų įsigyti maisto produktų ar kitų prekių, pavalgyti ne namuose, atsiskaityti už paslaugą. Vargu, ar tai visada reiškia „juodus“ atsiskaitymus, kuomet nuo valstybės stengiamasi sąmoningai nuslėpti mokesčius, greičiau tai yra signalas prekybininkams ir paslaugų teikėjams, kad jei klientai turėtų ir kitą galimybę, nebūtinai mokėtų grynaisiais“, – teigia pašnekovas.

Dideles, 100 eurų viršijančias grynųjų sumas stengiasi turėti 9 proc. apklaustųjų, o pačias mažiausias – iki 10 eurų – 8 proc. apklausos dalyvių.

Jei keleto eurų turėjimą piniginėje būtų galima paaiškinti noru turėti smulkiųjų arbatpinigiams ar nenumatytiems poreikiams nepažįstamose vietose, regionuose, tai didelių sumų nešiojimąsi iš dalies paaiškina gilesni apklausos pjūviai. Net 11 proc. taip besielgiančių yra tarp kaimo vietovių gyventojų, kur grynųjų pinigų naudojimas yra įsišaknijęs stipriausiai, o galimybių mokėti kortele – mažiausiai.

Kas toliau?

J. Ivaška pastebi, kad artėjant vasarai Lietuvoje bus keliaujama daugiau, tad skirtingi įpročiai atsiskaitant gali sukurti daugiau situacijų, kuomet klientas susimokėti negali, nes, tarkim, su savimi neturi grynųjų.

„Vykstantiems į regionus, mažus miestelius, kaimo vietoves ar atokesnius atskirus turistinius objektus siūlau gerai apgalvoti, ar ten turėsite galimybių atsiskaityti kortele taip, kaip esate įpratę. Besilankančius mūsų didmiesčiuose taip pat kviesčiau būti atidesniais, nes labai realu, kad kavinėje už kavos puodelį čia galėsite sumokėti tik kortele ir niekaip kitaip“, – atkreipia dėmesį „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Pasak jo, būtų idealu, jei dauguma Lietuvos prekybos ir paslaugų vietų savo klientams suteiktų galimybę rinktis. Juo labiau, kad finansų sektorius siūlo ne vieną sprendimą, kaip atsiskaitymus būtų galima perkelti į virtualią erdvę.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos3 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas4 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai5 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai5 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |