Paskelbta
4 mėnesiai prieš-
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius vidutinė vartojimo paskolos suma tarp „Citadele“ banko Lietuvos klientų išaugo 42 proc. Pernai ji siekė 5 344 eurus, šiemet – jau 7 602 eurą. Lietuva užima antrą vietą Baltijos šalyse pagal vidutinę paskolos sumą, rodo šio banko duomenys. Ekspertas paaiškino, kas lėmė tokį augimą.
Lietuvių optimizmas skatina didesnius pirkinius
„Citadele“ banko klientai Lietuvoje šiemet išsiskiria aktyvumu vartojimo paskolų rinkoje. 2025 m. sausio–rugpjūčio laikotarpiu vidutinė vartojimo paskolos suma tarp šalies klientų siekė 7 602 eurus, kai pernai per tą patį laikotarpį ji buvo 5 344 eurai.
Pasak banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio, tai lėmė dėl mažėjančio EURIBOR, augančių atlyginimų ir suvaldyto infliacijos lygio atsigaunanti gyventojų perkamoji galia.
„Pagal vartotojų optimizmo rodiklį, Lietuva yra tarp lyderių Europoje, o kuo žmonės labiau užtikrinti dėl savo finansinės padėties, tuo labiau linkę skolintis ir planuoti didesnius pirkinius“, – sako D. Burdaitis.
Anot jo, dar vienas veiksnys – aukštas kainų lygis. Nuo pandemijos pradžios kainos Lietuvoje pakilo daugiau nei 48 proc., tad nemažai žmonių brangesnius pirkinius renkasi finansuoti paskolomis.
„Vienas pagrindinių šuolio veiksnių yra ir bendras kainų augimas. Kuo aukštesnis kainų lygis, tuo didesnės sumos reikalingos pirkiniams finansuoti. Be to, augančią vidutinę paskolos sumą lėmė ir bankų kreditavimo politikos pokyčiai – prailginti terminai, padidintos maksimalios sumos“, – aiškina D. Burdaitis. Matome pirmuosius NT rinkos atsigavimo ženklus
Didžiausias sumas skolinasi estai
Lietuva, pagal vidutinę vartojimo paskolos sumą, šiemet užima antrą vietą Baltijos šalyse, rodo banko klientų duomenys. Didžiausios paskolos suteikiamos Estijoje, kur vidutinė „Citadele“ klientų paskola per pirmus aštuonis 2025 m. mėnesius siekė 8 279 eurus (apie 8 proc. daugiau nei pernai). Lietuva rikiuojasi antroje vietoje su 7 602 eurais, o Latvijoje „Citadele“ klientai skolinosi mažiausiai – vidutinė suma siekė 4 271 eurus (apie 29 proc. daugiau nei pernai). Bendras Baltijos šalių banko klientų vidurkis šiemet sudaro 6 717 eurų.
„Lietuvos ekonomika pastaruosius porą metų yra lyderė Baltijos regione. Latvijoje ilgą laiką vyravo stagnacija, o pirmieji vartojimo atsigavimo ženklai pasirodė tik šiemet. Estijos vartojimo rinka po pandemijos piko išliko labiau atsargesnė, nors būtent estai skolinasi didesnėmis sumomis. Tai lemia tiek aukštesnis kainų lygis, tiek gyventojų pajamų struktūra“, – komentuoja D. Burdaitis.
Vartojimo paskolos išlieka populiariausios
Visose Baltijos šalyse, norėdami pasiskolinti lėšų, „Citadele“ banko klientai daugiausia paraiškų teikia dėl vartojimų paskolų. Lietuvoje tokių paraiškų per pirmus aštuonis šių metų mėnesius gauta daugiau kaip 41 tūkst. Pagal populiariausių paskolų paskirtį, antroje vietoje rikiuojasi paskolos įvairioms kasdieninėms reikmėms (buitinei technikai ir pan.), trečioje – paskolos būsto atnaujinimui ar remontui, o ketvirtoje – paskolos automobilio įsigijimui. Banko duomenimis, paraiškų dėl paskolų automobilio įsigijimui skaičius per metus padvigubėjo. NT tendencijos pajūryje
Lietuvoje, kaip ir visame Baltijos regione, aktyviausi paskolų gavėjai yra 28–45 metų klientai. Šiai grupei tenka 55 proc. visų suteiktų paskolų.
„Tai natūralu – ši amžiaus grupė yra aktyviausia ekonomine prasme, kadangi turi didžiausią poreikį ir galimybes įsigyti būstą, automobilius, investuoti į šeimos poreikius. Vyresni nei 45 metų gyventojai sudaro apie penktadalį skolininkų, o jaunesni nei 23 metų – vos kelis procentus“, – pažymi D. Burdaitis. Šiemet gyventojai būstui skolinasi mažesnes sumas, ilgesniam laikotarpiui
Eksperto teigimu, nors paskolų sumos šiemet augo itin sparčiai, artimiausiu metu tikėtinas stabilizavimasis.
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai
Auginantys vaikus kitąmet sulauks didesnių išmokų: kaip efektyviausiai jas įdarbinti
Apklausa: kalėdinėms dovanoms lietuviai skirs kuklesnį biudžetą nei pernai
Metų pabaigos finansų peržiūra: kaip išvengti brangių šventinių klaidų
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Lietuvos versle – nuotaikų lūžis: trečdalis įmonių tikisi ekonomikos augimo, vienas sektorius išlieka itin atsargus
Emocinis pirkimas per išpardavimus: kada tai tampa problema ir kaip jį suvaldyti?


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Šią savaitę „Vičiūnų grupės“ įmonių atstovai pirmą kartą dalyvauja „Gulfood 2026“– didžiausioje pasaulyje maisto ir gėrimų parodoje, vykstančioje Dubajuje, Jungtiniuose...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...