Didžiausios visų laikų technologijų nesėkmės: nuo prisvilusios „Windows Vista“ iki nevykusio „Apple“ socialinio tinklo

Kiekvieną rudenį technologijų pasaulyje debiutuoja dešimtys naujų įrenginių, bet toli gražu ne visi jų randa kelią į pirkėjų širdis ir pinigines. Dalis, nesulaukę sėkmės, tyliai išimami iš prekybos, o kai kurie tampa tokiu dideliu košmaru, kad juos mielai pamirštų ir patys gamintojai. „Telia“ kviečia prisiminti didžiausias technologijų nesėkmes ir pasvarstyti, kokias pamokas jos davė visai industrijai.

Reklama

„Kartais net didžiausios inovacijos virsta šnipštu, o nuo to nėra apsaugoti net garsūs rinkos vardai. „Microsoft“ kažkada „prisvilino“ „Windows Vista“ atnaujinimą, „Apple“ nesėkmingai bandė kurti socialinį tinklą, kai „Samsung“ tiesiogine prasme buvo prisižaidusi su ugnimi. Tačiau žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kai kurie iš šių fiasko svariai prisidėjo prie tokių „hitų“, kaip „iPhone“ ir „Windows 7“ pasirodymo, o kiti – apsaugojo nuo dar didesnių nesėkmių“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis. Kaip įdiegti naująją „Windows 11”

Atnaujinimas, kurio niekam nereikėjo

Šio amžiaus pradžioje išleista „Windows XP“ operacinė sistema vartotojų buvo vertinama taip gerai, kad 2007 m. pasirodžius jos įpėdinei „Windows Vista“, daugelis tik pasikrapštė pakaušį. Nors „Microsoft“ su šiuo atnaujinimu siekė kompiuterius paversti atsparesniais virusams ir „atšviežinti“ senstantį dizainą, geri ketinimai atsisuko prieš pačią kompaniją.

Anot M. Baltušio, po „Windows Vista“ įdiegimo žmonių kompiuterių įsijungimo laikas smarkiai išaugo, dailioji „Aero Glass“ sąsaja pradėjo godžiai savintis resursus iš naudojamų programų, o saugumą užtikrinti turėję vartotojo paskyros valdymo nustatymai tik trukdė naudotis įrenginiu. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad vos po trejų metų pasirodžiusi „Windows 7“ tik pratęsė „Vista“ pradėtą darbą ir, ištaisiusi daugumą stabilumo problemų, grąžino „Microsoft“ vartotojų palankumą. Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?

Nėra gerų telefonų be dūmų?

2016 m. vasarą ryškiausiai degė ne Joninių laužai, o naujausi „Samsung“ telefonai. Praėjus mažiau, nei mėnesiui, po kompanijos flagmano „Galaxy Note7“ debiuto, buvo užregistruota daugiau negu 30 su jais susijusių gaisrų. Įrenginiai tiesiog sprogdavo be aiškios priežasties, todėl labai greitai šio modelio telefonus tapo draudžiama neštis į lėktuvus ir net kai kuriuos biurus. Kaip vėliau paaiškėjo, šios tragedijos „kaltininkais“ galima įvadinti norą į išmanųjį sutalpinti kuo didesnės talpos bateriją ir pernelyg silpną jos konstrukcija, sukeldavusią trumpąjį jungimą net po nedidelio mechaninio poveikio.

Vos po kelių savaičių „Galaxy Note7“ prekyba buvo sustabdyta su trenksmu, kas „Samsung“ ir daugelį kitų gamintojų privertė rimčiau pasižiūrėti į savo gaminamų prietaisų saugumą. Gautos pamokos visoje rinkoje kuriam laikui pristabdė baterijų talpų augimą, tačiau dėl jų šiandien galime būti daug ramesni, jog „Galaxy Note7“ scenarijus nepasikartos su mūsų kišenėje esančiu išmaniuoju. 3 būdai, kaip failus iš telefono į kompiuterį perkelti greičiau ir paprasčiau

Socialinis tinklas be socializacijos

Šiandien mažai kas pamena, jog 2010 m. „Apple“ taip pat bandė savo koją įmerkti į socialinių tinklų jūrą. Bėda, kad to greičiausiai prisiminti nenori ir pati Kupertino milžinė. Muzikos socialiniu tinklu tituluotas „iTunes Ping“ turėjo leisti vartotojams sekti savo draugus ir populiariausius atlikėjus „iTunes“ turinio platformoje. Deja, šiame darinyje socialinis elementas buvo tik teorinis – vartotojai galėjo dalintis praktiškai tik savo apžvalgomis ir virtualiais pirkiniais, o bendravimo bei pažinčių mezgimui vietos palikta nebuvo, todėl juo susidomėjo tik patys didžiausi muzikos gerbėjai.

„Apple“ socialinio tinklo „popieriai“ dar labiau suprastėjo, kai atlikėjai vienas po kito nustojo būti aktyvūs „iTunes Ping“, o paskui juos pasekė ir didelė dalis vartotojų, neapsikentę to, kad jų muzikos klausymo istorija be papildomo sutikimo buvo paskelbiama kitiems šios bendruomenės nariams. Vos porą metų gyvavęs eksperimentas greitai buvo padėtas ant lentynos ir „Apple“ tapo signalu visą dėmesį toliau skirti pirmaujančių įrenginių gamybai, o socialinių tinklų „žaidimą“ palikti tame labiau patyrusiems rinkos grandams“, – sako M. Baltušis.

Virtualios realybės konsolė, turėjusi pasilikti virtualiame pasaulyje

Jei šiandien su susižavėjimu žvelgiate į „Apple Vision Pro“, „PlayStation VR“ ir kitus virtualios realybės (VR) akinius, nustebsite sužinoję, kad labai panašią produkto koncepciją dar 1995 m. rinkoje bandė įtvirtinti „Nintento“. „Virtual Boy“ pavadinta konsolė-akiniai siūlė pasinerti į trijų dimensijų žaidimų pasaulį, bet vietoje to, žaidėjams tik sukeldavo pykinimą ir diskomfortą. Naujas „Telia“ ir „Ericsson“ projektas „Windows 11“ kompiuterius prijungs prie 5G net ir nuvykus į kitą žemyną

Akis varginančiam, raudono vaizdo „Virtual Boy“ formatui buvo sukurti vos 22 žaidimai, o pati konsolė iš prekybos išimta vos po metų. Tokį apmaudų inovatyvaus produkto likimą lėmė „Nintendo“ skubėjimas „Virtual Boy“ kuo greičiau išleisti į rinką ir taip atlaisvinti resursus legendinio „Nintendo 64“ kompiuterio kūrimui. Šis nebaigtas eksperimentas iki šiol masina daugybę kompanijų, kurios VR akinius tikisi paversti nauju technologijų proveržiu.

Nesėkmė, davusi paspirtį „iPhone“

Per pastaruosius du dešimtmečius nesėkmingus „Apple“ įrenginius galime skaičiuoti ant pirštų, bet devyniasdešimtaisiais kompanijai buvo labai toli iki dabartinės sėkmės. Tuo metu bendrovė bandė eksperimentuoti su daugybe pačių įvairiausių produktų, pradedant žaidimų konsolėmis ir baigiant kameromis. Visgi daugiausia resursų buvo skirta „Newton“ delninių kompiuterių linijai. 1993 m. išleistas jos atstovas „MessagePad“ gebėjo talpinti kontaktus, siųsti faksogramas ir veikti kaip virtuali užrašinė.

Pagrindinis šio įrenginio išskirtinumas turėjo būti rašysenos atpažinimas, naudojant pagaliuką primenantį rašiklį. Tačiau kaip ir galima tikėtis, turint omenyje tų laikų technologijų išsivystymą, ši inovacija paprasčiausiai neveikė. Kupertino gigantė situaciją bandė taisyti išleisdama išorinių klaviatūrų priedus, bet „MessagePad“ traukinys jau buvo nuvažiavęs. Nenuostabu, kad į kompaniją sugrįžęs jos įkūrėjas Styvas Jobsas vienu pirmųjų savo darbų pasirinko nutraukti nesėkmingąją delninukų liniją.

„Nepaisant to, kad „Newton“ tuo metu reikšmingai „Apple“ priartino prie bankroto, patirtis delninukų rinkoje prisidėjo prie vėlesnės „iPhone“ linijos sėkmės. Pirmąjį „Apple“ išmanųjį kūrė būtent „Newton“ komandos branduolys, o „MessagePad“ laikais atliktos investicijos į ARM technologijos lustus yra šiuo metu rinkoje pirmaujančių „Apple“ procesorių ištakos. Be to, „Newton“ istoriniu kontekstu galima paaiškinti, kodėl „iPhone“ iki šių dienų nepalaiko jokio rašiklio, nors tokį išmaniojo priedą sėkmingai siūlo vienas didžiausių jos konkurentų „Samsung“, – prideda „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis. „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai