Paskelbta
3 metai prieš-
Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje susitarta dėl 1 324 naujų butų ir kotedžų, kai pusmetį prieš tai – 928. Lyginant su ankstesniu pusmečiu, pastarasis šešių mėnesių rezultatas buvo net 43 proc. skaitlingesnis. Nors 2022-ųjų metų pirmojo pusmečio rezultato nepasiekta, tačiau fiksuojama stabilumo tendencija.
Šiemet sausio–birželio mėnesius užfiksuotas sandorių skaičius Vilniuje yra 23,6 proc. mažesnis nei tas, kuris matytas 2022–aisiais (1 735). „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis pirmąjį 2023 m. pusmetį apibendrina kaip stabilų laikotarpį, kuris signalizuoja pastebimus NT rinkos atsigavimo ženklus po 2022–ųjų metų pabaigos sulėtėjimo. Prie geriausių rezultatų priartėti neleidžia pasikeitusios būsto įperkamumo aplinkybės ir rinkos sezoniškumas, tačiau jų tikėtis ir nereikėtų, nes 2021–ųjų ir 2022–ųjų metų pradžios rekordai nėra reprezentatyvūs rodikliai – išskirtu laikotarpiu suveikė šių dienų kontekste sunkiai atkartojamas paklausos ir pasiūlos disbalansas, paskatinęs stogą pramušusius pardavimus.
„NT rinka susitaikė su ramesniais laikais, kurie nebūtinai reiškia kažką blogo – tai tik rodo, kad įsisukome į dar vieną ciklo etapą. Rinkos augimą pristabdo bent keli veiksniai vienu metu: dėl didėjančio Euribor prastėjantis įperkamumas ir būsto kreditavimo kaštų augimas, taip pat stabiliai aukštos nekilnojamojo turto plėtros išlaidos. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad nuo šių metų kovo finansų įstaigų išduodamų naujų būsto paskolų vidutinės metinės palūkanų normos perkopė 5 proc. ribą. Europos Centrinio Banko bazinė 6 mėnesių palūkanų norma šiuo metu siekia apie 3,9 proc., o vasarą gali viršyti 4 proc. žymą. Nors gyventojų susidomėjimas būstu išlieka aukštas ir pralenkia atliekamų sandorių skaičių – sprendimų priėmimo laikotarpis yra išsitęsęs“, – komentuoja „Citus“ ekspertas.
Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Antrojo ketvirčio rezultatas taip pat priskirtinas „naujos normalybėms“ sąlygoms: fiksuoti 675 naujų būstų sandoriai. Tai yra 4 proc. geresnis rezultatas nei tas, kuris buvo pirmąjį metų ketvirtį (649), o nuo to paties laikotarpio 2022–ųjų rezultato fiksuoti pardavimai atsilieka nežymiai – 6,6 proc. (723), taigi, judėjimas rinkoje išlieka stabilus.
Birželio mėnuo pasižymi lėtesniais rezultatais, tačiau šiemet rezervuoti 209 nauji butai ir kotedžai, kai pernai jų buvo mažiau, 131 – šis birželis daugiau nei trečdaliu (59,5 proc.) sėkmingesnis. Nors birželio mėnuo įprastai skatina dairytis atostogų maršrutų, o ne naujų butų, fiksuoti skaičiai nedaug nusileidžia gegužės duomenims (252).
Vilniuje vidutinė orientacinė pasiūloje esančių naujų butų kaina per ketvirtį beveik nepasikeitė: paskutinė fiksuota kaina birželį buvo 3 214 Eur už kv. m, o prieš tris mėn. – 3 216 Eur/kv. m. Gegužę kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 3 243 eurus, praėję metai pasibaigė su 3 293 Eur/kv. m kaina. Lygiai prieš metus fiksuota 3 175 Eur/kv. m kaina.
Praėjusį mėnesį Vilniaus naujų būstų „sandėlyje“ buvo 4 415 butų ir kotedžų, tad nuo metų pradžios pasiūla išaugo 8,6 proc. ir užtikrino kainų stabilumą. Prieš metus Vilniaus pirminės būsto rinkos sandėlyje buvo 3 364 vnt. naujų būstų.
Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Pastarasis metų pusmetis panašiomis nuotaikomis palydimas ir Kaune. Pirmųjų šešių mėnesių rezultatas laikinojoje sostinėje – 338 butai ir kotedžai, tai beveik dvigubai kuklesnis pasiekimas nei 2022–aisiais tuo pačiu laikotarpiu (624). Lyginant su antruoju praeitų metų pusmečiu, taip pat stebime sulėtėjimą – Kaunas praėjusius metus „uždarė“ su 404 pardavimais.
Per antrąjį 2023–ųjų ketvirtį Kaune rezervuoti 131 būstai (2022 m. – 296), iš jų birželį – 39. Laikinojoje sostinėje sandėlio paklausa visus metus svyravo tarp 1 010 ir 1 090 butų ir kotedžų. Birželį antrajame pagal dydį Lietuvos mieste sandėlyje esančių butų skaičius susitraukė iki 919, o vidutinė būsto kaina nuo metų pradžios (2 522 Eur/kv. m) augo 5,5 proc. – pirmąjį vasaros mėnesį vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 2 660 eurus.
Grafikas nr. 3: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Pirmąjį 2023 m. pusmetį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose sudaryta 120 sandorių. Pirmąjį vasaros mėnesį Vilniuje parduoti 8 butai ir kotedžai, Kaune – 4 loftai. „Citus“ sandėlyje yra 254 būstai ir 27 komercinės patalpos.
Grafikas nr. 4: Pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
U. Žiogelė: Sutaupyti pirmam būstui užtruks 3 metais trumpiau
Į apžiūras – „per Zoom” ir su tėvais: kaip atrodo Z kartos NT pirkėjas?
Rekordinis būsto pasiūlos pikas didmiesčiuose: rinka svyra į pirkėjų pusę
Nuo stiuardesių iki programuotojų: kaip jūsų biologinis laikrodis ir profesija diktuoja būsto langų kryptį
„Citus“ ekspertai: Lapkritis išryškino rinkos asimetriją: visuose miestuose paklausa vis dar stipri, bet skiriasi ritmas ir augimo pobūdis
„Citus“ ekspertai: notarinis būsto sandoris – kaip jis atrodo ir kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso
„Vanagas Group“ viešoje emisijoje sėkmingai išplatino 8 mln. Eur vertės obligacijų
„Citus“ projektai: tęsiamas projektas „CITUS Mūnai“, rinkai pasiūlyti 147 butai
„Citus“ projektai: istorinis žymios aristokratų giminės paveldas, įžvalgumas ir drąsa atgims projekte „CITUS Tyzenhauz“






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...